Keičiam kursą #3 – Prancūzija

09.02 Visai ramiai išsimiegoję barake, atsisveikinom su keltuvais ir serpantinais nuriedėjom atgal. Visus 13 km. Jei įdomu, šį kartą šiukšles išsinešėm neprašyti. 😀 Šiandien toliau traukiame prie vandenyno, tačiau dar ketiname aplankyti Lioną (Lyon). Taupydami laiką, renkamės važiuoti mokamais keliais, kurie veda gana gražiais gamtovaizdžiais, bet yra nepigūs.

Į Lioną atvykome po pietų. Labai geras laikas pasivaikščioti po miestą, tad priparkavom Reptiliją 3 valandoms ir nupėdinom iki turizmo informacinio centro. Čia panagrinėję žemėlapį, sužinojom, kad Lione yra net keli, skirtingo amžiaus senamiesčiai. Visiems išnaršyti laiko nepakaks, todėl [žinoma] renkamės apžiūrėti patį seniausią. Palyginus su Italija, šio miesto gatvės atrodo plačios, o architektūra nykoka. Visgi, apsipratusios akys ėmė pastebėti besiskleidžiantį vietos grožį. Daugiau pamaklinėjus, atradome ir Romos laikų amfiteatrą ir įspūdingo detalumo bažnyčią. Beje, ši įkurta ant kalno, nuo kurio atsiveria labai plati Liono panorama. Iš čia matyti, koks tai didelis miestas. Veikiausiai, jame dar tikrai yra ką atrasti, bet mus spaudžia laikas. Gal kada kitą kartą. 🙂 Grįžtant iki Reptilijos dar spėjame pagriebti eklerų ir bandelių kepyklėlėje. Jų skonis jau kitoks nei itališkų kepinių, bet… eina sau, koks geras. 😋

Senasis Liono senamiestis
Romos laikų amfiteatro likučiai
Labai dekoratyvus bažnyčios eksterjeras..
..ir dar įspūdingesnis interjeras

Pasikrovę labai teisingos energijos (ir angliavandenių), patraukėm toliau į kelią. Iki vandenyno dar ne vienas šimtas kilometrų, tad stojame nakvoti dar vienoje komunoje Monlusone (Montluçon). Į visai jaukius apartamentukus įsikraustėm kaip tik pradėjus pliaupti. Lietaus barbenimas į langą šiltuose namuose tik pasitiprino jaukumo jausmą. Ta proga skaniai pavakarieniavome ir užsisakėme apartamentus 3 artėjančioms naktims Lacanau. Dabar jau viskas oficialu – kitą naktį miegosime prie vandenyno. 🤩 Na, tiksliau prie Lacanau ežero, kuris yra vos už 10 min. kelio nuo vandenyno. Automobiliu. Praktiškai tas pats. 😀

Liono gatvėse

09.03 Netikėtai sutikus butuko šeimininką, Zapatdlo dar spėjo su juo šnektelti miksuota anglų – prancūzų kalba, apie kažką pasijuokti. Linksmas vyras pasitaikė. 🙂 Apsipirkom vietiniam InterMarché, pavalgėm McDonalds ir išvažiavom į dar vieną ilgą kelią. Tokia ne itin romantiška dienos pradžia padovanojo pakankamai egzotišką pabaigą – pagaliau pasiekėme vandenyną!

Nakvojome toje pačioje gatvėje su Monlusono traukiniais

Tik susimetę daiktus naujuose apartamentuose, iškart išrūkom pažiūrėti didžiojo vandens. Vėlgi, paplūdimy buvome pačiu fainiausiu laiku – vakarėjančio dangaus spalvomis nudažytas beribis vandenynas stipriai minkė baltą smėlį, o paskutinius saulės spindulius sugerinėjo aukštos, į abi puses nesibaigiančios kopos. Energija čia tokia stipri, rodėsi, kad priartėjome prie didžiulės harmoningai pulsuojančios širdies. Magija. Zapatdlo net spėjo įšokti išsimaudyti (pasikrikštyti), o po to susidėdę ant biraus smėliuko, palydėjome saulę miegot. Kaifas. 😊 Dabar sunku patikėti, kad dar turėjome minčių čia NEvažiuoti. 🤪 Atslūgus emocijoms, jau lėtu žingsniu pavaikštinėjome po Lacanau Ocean (arčiausiai vandenyno esantis Lacanau rajonas). Visiškas kurortas. Tokia didesnė Nida su keliais Palangos elementais. 😀

Pagaliau prie vandenyno
Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *