Link Alpių #2 – Vokietija

08.14. Nuo palapinės nupurtę rytinę rasą, išdardėjom į ilgą kelią. Važiavom visą dieną, stojom tik pavalgyti, bet kelias sėkmingai vyniojosi. Vokietijos sieną kirtome jau besileidžiant saulei. Mūsų magelis tuo metu kaip tik užgrojo Rammstein. Priėmėm tai, kaip gerą ženklą, Vokietija mus priima. 😎 Atvažiavom nakvoti į mums mažai žinomą Chemnitz. Čia išsinuomavome mažutę, bet jaukią studiją. Po visos dienos greitkeliuose, labai greit ir labai saldžiai nulūžom.

Mūsų maža, bet jauki studija nakčiai

08.15 Rytą skyrėm valandėlę patyrinėti, kas tas Chemnitz. Miestas pakankamai didelis, bet be mažučio senamiesčio ir didžiulo paminklo K. Marksui, nieko ypatingo jis neturi. Su komunizmo tėvu paveiksluotis nenorėjom, tad mieliau patraukėm toliau į kelią. Važiuojam patyrinėti Švarcvaldo (Black Forest).

Chemnitz senamiestis

Nebuvome tikri, kiek kilometrų pavyks įveikt, tad tik vakare, įvertinę savo progresą, sustojom degalinėj ir pradėjom internete ieškoti kempingų. Nutarėm išsyk paskambint ir užsirezervuot vietą/ pranešti apie savo atvykimą, mat panašu, kad kempingai dirba iki 20 val., o mes ketiname atvykti vėliau. Paskambinus kelioms vietoms, visos atsakė, kad viskas yra FULL – vokiečiai vis dar intensyviai atostogauja, vietų kempinguose nėra. Aham.. Šiek tiek ima nerimas. Ne dėl to, kad naktį gali tekti praleisti mašinoje. Nejaukumą kelią atostogaujančių žmonių kiekis. 😐 Galiausiai, ėmėm ką gavom, į atsiliepimus ar vertinimus google jau nebežiūrėjom. Į skambutį atsakęs, vieno kempingo diedulis pažadėjo mūsų palaukti, bet ne ilgiau kaip iki 22 val. Ėmėm, nebuvom įnoringi. 🙂 Pasitikęs dėdė vokietis palydėjo mus iki kempinge paskirtos vietos, įdavė žetonų dušui, palinkėjo geros nakties, sėdo ant dviračio ir dingo tamsoje. Nekreipdami dėmesio, kad mus ir bendrus tualetus skiria tik didelis krūmas, pasistatėm palapinę, pasišildėm sriubos ir užmigom.

Kempingas pas dėdulę

08.16 Visai neblogai išsimiegojom ir visai neblogai už žetonus išsimaudėm senuose dušuose. Susikrovėm mantą, sumokėjom dėdulei 22.50 eur ir išvažiavom į Baden Baden. Šios vietos pavadinimą buvom girdėję daugybę kartų, bet kuo ji ypatinga, negalėjom nei vienas atsakyti. Na, bet geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą išgirsti. 🙂 Atvykę, greitomis apibėgome miesto centrą, apžiūrėjome žymesnes, žemėlapyje pažymėtas vietas ir pasigrožėjom architektūra. Diena buvo saulėta ir šilta, tad visai smagiai prasukome kokią valandą (žinom, kad kitiems skamba skurdokai, bet mes taip pratę). 😀

Baden Baden

Iš Baden Baden patraukėm per žymųjį kelią B500.  Kelias iš tiesų vaizdingas, imam jausti, kaip atsigauna akys. Kažkurioje kelio atkarpoje sustojom apžiūrėti ežeriuko Mummelsee ir netikėtai gerai pa’hike’inom per greta išsprogusį kalniuką. Jo viršūnėje prie Hornisgrindeturm, pasidalinom skardine vietinio alaus, pastebeilėjom į tolį ir nutrepsėjom atgal iki mašinos.

Ežerėlis Mummelsee
Panorama kopiant link Hornisgrindeturm

Šį kartą buvom gudresni ir kempingą susiradom iš anksto. Bet, rasti vietelę ir dabar nebuvo lengva. Vienas kempingų pasakė, kad turi likusią 1 vietą. Ant akmenukų. VIENĄ vietą. Administratorius kelis kartus perklausęs, ar tikrai nesiskųsim gautu plotu, jį užrezervavo. O mes džiaugėmės, kad bent kažkas mūsų laukia. 😀 Dabar jau neskubėdami sumanėm už tą patį pavaikštinėti neilgu mediniu pažintiniu taku Lotharpfad, o po to linksmai klegėdami išvažiavom miegot ant akmenų.

Beje, atvažiavus, pasirodė, kad ne akmenys čia buvo blogiausia. 🙂

Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *