Alpės! Šveicarija

Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas netrukdė gerai išsimiegoti.

Kempingas prie krioklio

08.20 Atsikėlę, susiruošėm alpiniam žygiui, prisitepėm sumuštinių ir nuvažiavom iki Täsch miestelo – tai tolimiausias taškas, kurį gali pasiekti automobiliu keliaudamas į Cermatą (Zermatt), kur mes galiausiai ir norime nuvykti. O ten jau kalnai kalneliai kalnuočiausi. Tik atsilaikyk. 🙂 Taigi, Täsch už 10 eur visai dienai palikę mašiną privačioje aikštelėje, sėdome į gana dažnai kursuojantį traukinį, kuris už 16 eur (abipusis billietas) mus nuvežė į Cermatą. Visai smagi kelionės dalis tas traukinukas. 🙂

Traukinuku į Cermatą
Trumpa, bet vaizdinga kelionė
Cermato stotis

Cermate pasinagrinėjom žemėlapius ir pasirinkom žygiuoti “5 ežerų” (5-Seenweg) maršrutu (ir vėl ežerai tikrai 😀 ). Nors šiuolaikiniam poilsiautojui yra suteikiama galimybė [mokamai] pasikelti keltuvais, mes visur ėjom pėsčiomis. Kol apėjome visus ežeriukus, suvaikščiojom nekuklius 25 km. Maršrutas buvo nesunkus, bet gan ilgas, todėl pareikalauja energijos. Diena buvo šiek tiek debesuota, bet graži – žygiavimui pats tas. Žygiuodami vis žvalgėmės tai į ežeriukus, tai į debesiu užsidengusią Materhorno viršūnę (Matterhorn, 4478 m, sunkiai paimama net rimtam bachūrui). Kelyje padiskutuodavom, kad gal esam ir gražesnių ežeriukų matę, bet būti kalnuose vis tiek jėga. Taip sutapo, kad paskutinę maršruto dalį užbaiginėjome nuostabioje šviesoje, kurioje panoro pasipuikuoti ir pats Materhornas. Na, o mes tik grožėjomės ir grožėjomės. 😀

Mosjesee ežerėlis
Grünsee ežerėlis
Galiausiai pasirodžiusi Materhorno viršūnė

Į kempingą grįžti reikėjo taip pat, kaip ir atvažiavom – nuo kalno iki Cermato, traukiniu iki Täsch, automobiliu iki Brigo. Tad, prie palapinės buvom tik apie 22 val. Tryse suvalgėm puodą sriubos, nusiplovėm prakaitą ir miegot. Miegojom kietai ir gerai. 🙂

Užtarnautas poilsis

08.21 Išmiegoję dar vieną naktį prie krioklio, sumokėjome šeimininkams apie 72 eur už 2 naktis, 2 palapines, 3 žmones ir 1 mašiną. Šveicarijoje tai yra wow! Manėm, kad kaina bus dviguba. Nežinom, kas ten įvyko, bet sakom AČIŪ, buvo faina pasisvečiuot. 😀

Liūdna, bet išaušo sekmadienis, kai turėsime šiam kartui atsisveikinti su Em-Ka. Dar kartą susikrovėm daiktus ir išvažiavom į Šveicarijos pietus, Luganą. Ir taip jau mums pasisekė, kad pats Sygic sugalvojo pasikoreguoti maršrutą ir į Luganą mus pravežė labai vaizdingu kalnų keliu, nors to ir neplanavome. Aukščiausiame kelio taške radome aikštelę, kurioje nuotaikingai klegėjo motociklininkai ir kiti pasaulio bastūnai. Visi gerėjosi tolumoje išsitiesusiu Tubleronu (Toblerone šokoladu, tipo) ir pašonėje įsiterpusia užtvanka. Gėrimės ir mes. 🙂 Būdami čia apkalbėjome, kad netikėtai būsime apkeliavę labai didelę Šveicarijos dalį (o juk planavome išsyk imti Alpes). Spėjome susipažinti tiek su vokiška, tiek su itališka bei prancūziška jos dalimi. Patyrėme ne tik kalbinius, bet ir architektūrinius šių regionų skirtumus (ir jie tikrai ryškūs, lengvai atskiriami). Pagalvoju sau, kaip skanu valgyti, kai gyvenimas va taip, gražiai viską paserviruoja. 🙂

Pasaulio bastūnai
“Tubleronas” 🙂

Nusileidus iš kalnų, nusprendėme pratęsti naują tradiciją papietauti prie dar vieno ežero ir stabtelėjome prie Madžorės (lago Maggiore). Užvalgėm su pležautojais ir pasileidom tolyn į kelią. Nors Lugano mieste buvome jau visai vakare, vis dar buvo justi dienos kaitra. Sukaitę pavaikštinėjome Lugano ežero pakrantėmis ir jau išlydėjome Em-Ka į traukinių stotį. Iškart pajutome, kad draugėlio pasitraukimas paliko tuštumą, kurią vėl teks suadyti naujais kelionės potyriais. Tuo tarpu, mes su Zapatdlo, tiek susižavėjome ežero grožiu, kad nusprendėme neskubėti kirsti Italijos sienos (kaip planavome iš pradžių) ir verčiau pasilikti vietos kempinge. 🙂

Lugano ežeras
Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.