Na va, pabuvojom Faro. Iš ženklų matyti, kad ten didžiuojasi dar arabų pastatytu senamiesčiu, bet mūsų kažkaip tas jų paveldas neužkabino. 🙂 Už tai, visai dailioje jų “Laisvės alėjoje” išgėrėm kavytės (nedažnas atvejis Portugalijoje) ir išnešėm kanopėles į Ispaniją. Gera važiuoti nemokamais greitkeliais. 🙂
Pakeliui į Cullera, pasirinkome kelią vedantį pro Granadą. Jos pasiekti tądien nespėjome, bet labai dėl to nesijaudinom, nes jau buvome nusižiūrėję kempingą Antequera, prie kalno. Romantikai visgi. 🙂 Atvažiavus į vietą, ta romantika kaip ir ėmė blėsti.
Sugrįžo iš kojų verčiantis vėjas, kuris niekaip negalėjo susitaikyti su tuo, kad mes čia statom palapinę. Po ilgų derybų ir kuoliukų gręžimo į akmeningą žemę (kaip gerai, kad visgi jų nepalikom namie – kaišioti medinius pagaliukus būtų buvę truputį sunkiau), surentėm būstą su visą naktį gniaužiamomis sienomis. Šioms statyboms prireikė kūrybingų inžinerijos įgūdžių (dabar suprantam, kodėl mūsų kaimynai savo palapinę apleido ir net visus rakandus paliko likimo valiai). Čia panaudojom ir šalia esančius medžius, ir subariką, ir akmenis, ir fengšui užkalbėjimus. Norėčiau pasakyti, kad išsimiegoti tai netrukdė, bet šokinėjimas kas dvi valandas gaudyti kurio nors palapinės kampo, pasiskolino šiek tiek energijos iš kitos dienos. Gerai, kad ta kita diena pasitaikė gana vėsi – gamta rodo mums prielankumą. 🙂 Riedėdami toliau į Cullerą, plepėjom, kad po visų išbandymų, šios nakties vis tiek nekeistume į nieką kitą. Radome tik vieną minusą- nė vienas čiaupas nesutiko palepinti mūsų šiltu vandeniu. Sakiau, romantikai gi. 🙂
Iki kito punkto!
Be First to Comment