Varom į Vakarus #2

​Nu. Yra taip.

Šiek tiek gailimės lieję džiaugsmo fontanus įvažiavus Vokietijon.. 😀

“Žiauriai gerų” vokiškų kelių tobulinimo akcijai ne savo noru paaukojom daugiau kaip 4 valandas brangaus laiko. Nepatiko. Visai nepatiko. Kirsti Vokietijos sieną tapo principo reikalu. Nesvarbu kaip, nesvarbu kada. Tos vokiškos “kokybės” mums jau gana.. Schweine.. 😀

Išvargę nuo džiuvimo kamščiuose, svajojom apie kempingą ir bent jau drugną dušą. Nusprendėm nakvot pas Velnią. Turėtų būt visai šilta ir jauku, tiesa? ;D deja, velnias pasitiko mus užrakintais vartais. Po velniais..

Praklaidžiojus po naktinį Venlo (Nyderlandai) ir neradus kitos nakvynės vietos, nusprendėm, kad ir prie Velnio vartelių bus pakankamai tos šilumos. Na, bent vienam iš mūsų, sakė, buvo. ;D

Jei rimtai, smagi aplinkybė- pasirinktam kempinge jau buvo pasibaigusios darbo valandos (būna ir taip), bet už tai nebuvo kam prieštarauti, kai palapinę pasistatėm tiesiog parkingo pievelėje. Ačiū olandams už sutaupytus eurus! 🙂

Ryte, nusipurtę rytinę rasą, susileidom kavos dozę ir nurūkom ne tokiais prabangiais, bet už tai laisvais keliais! Belgiją praskrodėm be problemų ir sėkmingai pasiekėm Prancūziškas žemes. Kol kas su jokiom pižoniškom įmantrybėm nesusidūrėm, bet kava ir visi merci bei bonjour yra labai smagūs.. ;D

Tai tiek. Iki kito punkto!

Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.