Vartojam Prancūziją #1

​Na ką, kelionės dienos bėga.. Geras rulonas susuktų kilometrų ir kaugės įspūdžių. Kol kas Prancūzija mums labai gera ir koketuoja atsukusi gražiąją savo pusę. Nors, pasirinkę keliauti miestelių keliukais, buvom permaitinti pasikartojančiais gamtovaizdžiais, mums, pagoniškiems lietuviams, visai gražu. 🙂

Prancūzai turtingi vėjo malūnais, “kūgiais” (Zapatdlo žargonas) ir kelio žieeeedaaaiiiis… Jėrgau, kokia jų gausybė. Tarkim, prancūzų kelininkai moka karolius verti.. 😀

Bet visa tai nesvarbu, nesatvykę į Etratat mes PASIEKĖM VANDENYNĄ!!!! Woo hoo! 😀  pakrantės čia fantastiškos. Akimis neaprėpiamas horizontas, besimaišanti dangaus ir vandens mėlynė, it chalva nutrupėję skardžiai ir net vėjas rodosi sūrus.. bet ką čia pasakoti, pridedam nuotrauką- pasiźiūrėkit patys. 😉

Zapatdlo krykštauja, kad jau du kartus spėjo vandenyne išsimaudyti. Žmonui per šalta. Žinau, kad nenustebot. 😀

Nakvynei pasirinkom kuklų Le Havre uostamiesčio viešbutuką, kurio šeimininkė be galo džiaugėsi, kad pas ją užklysta “visas pasaulis”.  Mes gavom išsitiesti minkštoj lovoj bei atmirkti šiltam duše, todėl ir mes labai džiaugėmės pas ją atklydę. 🙂

Pačiame Le Havre įspūdį paliko Antrojo pasaulinio karo metu sugriauta ir vėliau atstatyta bažnyčia. Gal kažkas matė ir dėmesio vertesnių, bet mes su dideliu malonumu pasigrožėjom tais grakščiai nuaustais skliautais ir jaukią šviesą metančiais vitražais. 🙂

Dar tą pačią dieną patraukėm pagerti kitokios  romantikos. Aplankėm istorijos vadovėliuose aprašytą Omaha Beach pakrantę. Tai vieta, kurioje vyko didysis Normandijos mūšis Antrojo pasaulinio karo metu. Ir gražu, ir liūdna darosi, kai supranti kiek tokioje nuostabioje vietoje buvo išlieta kraujo. Na, tiek to, atiduodam pagarbą ir judam toliau. 😀

(Spėjam ir visais delikatesais pasivaišinti) 🙂
Iki kito punkto!

Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.