Pagaliau N. Zelandija! #1

Trečiadienį, po dar kone dešimties valandų, nusileidome Auklande. Šį kartą pavyko praktiškai viso skrydžio metu saldžiai pramiegoti (nors gardžiųjų patiekalų nepraleidome!), tad laikas prabėgo nejučia. Dar besileidžiant buvome prilipę prie iluminatoriaus ir seilėjomės akimis glostydami žemyno reljefą. Grožis, grožis!

Pasų ir biologinės apsaugos kontrolę praėjome gana lengvai. Buvome pasiruošę visus dokumentus, galimai reikiamą informaciją, deklaravome žygio batus, miegmaišius bei atsivežtą kavos pakelį. Skamba juokingai, bet kadangi elgemės pagal protokolą, niekur neužtrukome ir buvom gražiai aptarnauti bei įleisti pamaklinėti tuose šalies grožiuose. 🙂

Iš oro uosto, už kokius 20 vietinių pinigų, mus mielai pavežėjo greitasis autobusiukas. Buvo labai keista stebėti, kaip mūsų lagaminai rieda atskiroje uždaroje priekabaitėje. Galbūt vylęsis surinkti daugiau žmonių, autobusiuko vairuotojas jų į saloną krauti neleido. Visgi buvome vieninteliai keleiviai, tad zelandas smagiai palaikė su mumis pokalbį ir negailėjo praktiškų patarimų vairavimui, dalinosi vykstančių rinkimų aktualijomis ir šmaikštavo. Tuo tarpu mes, tarsi pramogaudami, tik klausėmės jo “kniaukiančio” akcento.

Išlaipinti prie pat viešbučio durų, labai nudžiugom išvydę mūsų ketvirtąjį bendrakeleivį! Visi atvykom saugiai ir ramiai, susitikome laiku ir vietoje. Komanda pilna ir puikiai nusiteikusi!


Tądien dar išėjome patyrinėti miesto centro ir pavalgyti. Šį kartą oras galėjo būti ir šiltesnis. 😀 Nors dieną švietė saulutė, žvarbome nuo šalto vėjo. Vietiniams, panašu, toks oras buvo visiškai komfortiškas. Kai man norėjosi apsirengti viską, ką turiu, zelandai vaikštinėjo mūvėdami šortais, avėdami tapkutėmis ar basutėmis ir įkritę į dideles pūkines striukes. Vėliau pastebėjome, kad toks dress-kodas yra visiška norma N. Zelandijoje. Na, dar vyrauja variantas, kai kažkur pametę tapkes, jie vaikšto basi. Gatvėje, prekybos centre, McDonalde, viešajame tualete.. Atsipalaidavę tie zelandai. 🙂

Vakare pasigrožėję Auklando prieplauka ir gausybe prabangių jachtų, parslinkome į savo kambarį. Nei kojyčių, nei rankyčių.. Kūnas prašėsi laiko aklimatizacijai, tad su neslepiamu pasitenkinimu nuėjome miegoti neįjungę žadintuvo kitai dienai.

Vizitą Auklande užbaigėme paveizėjimu į panoramą, atsiveriančią nuo čia pat esančio kalniuko, o paskui, pasiėmę išnuomotą automobilį, išrūkome pažiūrėti, ką dar N. Zelandija turi mums parodyti. 🙂


Iki kito susirašymo!

Žmonas Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *