Dominykos Respublikos skrodimas #5 – Pico Duarte – imam viršūnę

Diena #2 – spalio 13
6:00 mes jau pasiruošę lipti į kalną, daiktai supakuoti, pupelių ir tuno prikirtę. Vakar 4 dienom prisipirkom tuno ir pupelių koncervų, turi visko ko mums reikia 🙂 Gidas siūlė nusipirkti, čia vietoj, ryžių ir vištos, bet mums ir pupelės su tunu limpa 🙂

6:10 vis dar laukiam gido.

6:20 einam pas gidą į namus. Oooooo mañana, teko gidą prikelti, matyt vakar fiesta užsitęsė.

Apie 7:00 pasukom viršūnės linkme. Daiktai ant mulo, gidas sėdi ant mūsų medicininio žirgo 🙂 Su savim pasiėmėn tik ko belipant gali reikėti – vanduo, užkandžiai, fotikas.

Žygis prasidėjo palengva, per palmių ir bambukų giraitę. Iš pradžių sekėm paskui kažkokį baltą arklį, kuris vėliau pasiliko mums už nugarų. Šią dieną reikia pasiekti La Comparicition stovyklavietę ~18km kelio.
Lipant aukštyn stebino kaip keičiasi gamta nuo palmių iki ale kažkokių spygliuočių. Apačioj ryte buvo taip drėgna, kad rasojo fotiko objektyvas. Gidas nebuvo labai kalbus ir gerai netrukdė mums 😉

image

Kelias vis statėjo, saulė kepino, dūšia vis baladojosi, ypač man už nugaros 🙂 Pirmi 7km jau parodė, kad kalnas tavęs niekad nesigaili, pertraukėlių vis dažniau reikėdavo,  vis bandydavau rasti atsiveriančią properšą į kalnus, bo iš pradžių viską slėpė visokiausi peraugę paparčiai. Proteino batonėliai džiugino mūsų kojas 😉 Po 10km išgėrėm beveik visą savo vandenį – tryse ~7 litriukus vandens. Už tai gidas visai nepervargęs – su kepure, su kapišonu, su džemperiuku, susisukęs ant mūsų medicininio arklio.
Aqua Fria stovyklavietėje prisipildėm savo bakus šaltinio vandeniu. Puiki vietelė, turškiausi ir aš šaltinio vandenėlyje 😉
Čia aukščiausias šios dienos taškas 2,65km. Nuo čia iki nakvynės ~8km kelio, po truputį leistis kita kalno puse iki 2,45km aukščio, La Comparicition stovyklavietės.
Kitoj kalno pusėj vaizdas daug atviresnis ir labiau džiuginantis akį įprastais kalnų vaizdais. Gidas nusprendė, kad nuo čia nebepasiklysim, kieti gi mes vyrukai, tad nujojo vienas iki galinio taško. O mes…. Mes aišku, kad tvirti vyrukai ir ~14:30 buvom jau nakvynės vietoj.
Stovyklavietė puiki, laiko laisvo daug, ką čia veikti…. Chebrytė pirmiausiai nutarė prigulti.
Palapinės čia nereik, stovi normali tuščiavidurė troba. Nesezonas, stovyklautojų nėra. Zjb! Galima mėgautis kalnų ramybe. Na jo, neužilgo užgroja radijola su lotyniška estrada 😉 Bet kai debesys koks užeina, neužtenka saulės energijos ir muzikėlė užtyla 🙂
Miegosim ant medinių grindų. Ne! Miegosim ant čiužinių už 600pesų, bet davėm 500 ir suėjo, tai tikra kaina turbūt 300 🙂
Pasirodė, kad mes dar ir gidą turim maitinti, bo jis kažkaip maisto neturi. Taip tikėjosi vakar, kad šiandien valgys vištą su ryžiais… Valgysi, ką turistai duoda – tunąąą! Net ir emka čia kemša tuną!
Galiausiai vakarą pasitikom pasitiesę miegmaišius ant vaizdingo šlaito krašto. Vaizdas puikus – debesys paslepia viršūnes, vėjas jas vėl išlaisvina.
Čia eidami padarėm vieną klaidą, daugiau jos nekartosim – niekada neisiu į kalnus be alaus!
Ryt jau pasieksim Piko Duarte, eisim saulės pasitikti. Keltis anksti – 3val ryto, kaži kas gidą pakels 😉

[GLL]Zapatdlo Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published.