Kelias pas AC/DC (2009 04 11-17)

Sunku patikėt, kad jau bemaž treji metai praėjo kai buvom Londone AC/DC Black Ice turo koncerte 😉 Per tiek laiko mintys taip ir niekur nenugulė, nors pradėtos dėstyti senokai – tai patingi, tai cement neberanda kelionės dienoraščio (cement čia nevažiuoju ant tavęs 😉), gal ten daug nebuvo visko prirašyta, bet buvo smagių frazių užfiksuota, kurias norėtųsi prisiminti, pasidalinti ir aišku geras pasiteisinimas, kodėl atidėti pasakojimą…. 🙂

Na štai pribrendo. Vaida paklausė ar esu buvęs Edinburge, aišku iškart nesugebėjau atsakyti, juk senstelėjusi atmintis nebetaip gerai veikia 😉 užmečiau akį į google, kurioje salos vietoje yra – gi buvom! Paklausė patarimo, ką galima pamatyti. Prižadėjau foto parodyt, bet foto dar nėra niekur sukelta, tai prie to pačio ir mini trumpas emocijas paliksiu 😉

Pradėta viskas dėlioti dar jaunais 2010, tad pradėtos padžios ir nekeisiu, o palieku viską citatoj.

Praėjo jau bemaž metai nuo svajonės išsipildymo, bet įspūdžiai dar neišblėsę =] Visos mintys taip ir niekur nenugula, nenusistovi. Vis dar sunku patikėti, kad buvom AC/DC koncerte!!!! Viskas buvo 100, 1000 dar daugiau kartų geriau nei galėjom įsivaizduoti. Kai bandai kam nors papasakoti apie tai užplūsta tokia emocijų lavina aaaaaaaaaa thunderstruck…. Dabar visokie AC/DC projektai, tribute nublanskta prieš tai ką išties matėme ir girdėjome. Išties tai net pagadino gyvenimą 😉 kur benueitum ar paklausytum kokį koncertą net neprilygsta, nebe tas…. sunku, labai aukštai mūsų kartelę iškėlė 😉 Gal apie viską nuo pradžių.
Bilietus įsigijom spalio mėnesį – pusė metų iki koncerto. Prieš tai bandymai gauti bilietus Milane, Prahoje ar kitur buvo nesėkmingi. Pirmą dienos dalį negalėjau normaliai dirbti – laukiau galimybės pirkti bilietus (pastovus ryšys su Londonu buvo palaikomas), antrą pusę laksčiau aplink ofisą pilnomis kelnėmis laimės, darbo aplinka pagalvojo, kad laimėjau aukso puodą – tai buvo daug geriau 🙂 Beje bilietus pavyko įsigyti, tik įstojus į AC/DC fanų klubą ir tai tik 2 vienetus galėjau pirkti.

Nusprendėm į koncertą išlėkti savaite ankščiau – nesinori pavėluoti 😉 Nuo Londono pakilti salos rytine pakrante iki Lokneso ežero (išgąsdinti pabaisą) ir į koncertą grįžti Škotijos vakarais leidžiantis žemyn ir nuo Glasglow patraukti atgal tiesiai į Londoną.

View Larger Map
Google maps nuoroda
Apytikslis įveiktas maršrutas 2200 km. Lenkiame galvą vairuotojui – Emkai 😉
Kalbant apie kainas kas kiek kainavo dabar jau irgi nebeatminsime.

1 diena
Emka mus iškilmingai pasitinka Stansted’o oro uoste, mašinos bogažninkas teisingai užtaisytas alumi. Laiko negaištam – atsidarom alaus. Vairuotojui aišku liūdniau ir tenka mėgautis gira. Pakeliui didžiojo kelio užveža mums parodyti Cambridge. Na miestelis paprastas, pavalgėm prabangiausiai iš visų kelionės vietų 😉

Laiko negaištam – atsidarom su Cement dar alus, važiuojam tolyn. Į vakarą vairuotojas jau darosi neramus – nebenori giros ir nori greičiau mašiną nakčiai pastatyti 😉 Nakvynei pasirinkom Whitby miestelį – nedidelis puikus kurortinis miestelis su puikiu kalnu ir pakrante. Artėjant link miestelio atsivėrė puikios kalvos, kelias patiko net nerimstančiam vairuotojui.

Emkai besimėgaujant tokiais vingiais mums darėsi nepatogu gurkšnoti alutį 😉 Miestelį pasiekėm besileidžiant saulei. Kur nakvosim nežinojom, bet greit sumojom užlėkti ant kalno, kur radom puikią aikštelę. Pastatėm automobilį nakčiai ir pavertėm nakvynės nameliu. Laiko negaištam – visi atsidarom alaus 😉 Varom paklaidžioti po miestelį.

Ant kalno buvo puikios žiauriai senos kapinaitės primenančios siaubo filmų vaizdus. Klajojant po Whitby šalia vieno pub’o išties apturėjom baisingą įvykį – išlindo koks tai mergvakaris su zuikučiais, na tos zuikės priminė Big bunny ir viena iš jų artėdama mūsų praklabo – “Hey boys do you like bunnys”, ex kaip mes pagreitinom žingsnį 😉

2 diena
Rytas – pirma mintis kaip puikiai pailsėjau ant priekinės sėdynės ir išties bent aš visos kelionės metu niekur geriau nebuvau ilsėjęsis. Su Cementu primetėm, kad priekinėse sėdynėse turi būti ne taip patogu, kaip ant galinės, tad dedikuotą vietą gavo vairuotojas, kad ryte būtų žvalus. Emka ryte sako, n… kaip nepatogu – šoną spaudė galinėje sėdyneje per vidury esanti juosta 😉

Nuo mūsų nakvynės vietos vaizdai nuostabūs. Pajudam tolyn. Reikia kažkur pavalgyti, kažkas pastebi, kad šiandien velykos – reikia valgyti tradiciškai kiaušinių. Užsukam į kažkokį miestelį – ramu, niekas nedirba, vienintelis ką raom veikiantį McDonalds’as.

Valgoms velykinius pusryčius – hamburgeris atseit su kiaušiniu (priminė kažkokią gumą). Varom tolyn. Laiko negaištam – atsidarom alaus 😉 Tik po pirmo gurkšnio primetam, kad dar nėra 8 ryto, nu ir kam tai rūpi mes juk į AC/DC koncertą varom – 14 metų svajonė taip arti! Dar neturkus suprantam, kad tai buvo paskutinis turimas alus. Pradeda į galvą lįsti sunkios mintys, kas sekmadienio rytą per velykas dirbs tokioj šaly. Mūsų laimei ASSDA šalikelėj dirba 😉

Apsiprekinam, kad niekas kelionės negadintų ir įsipilam kuro. Kirtom Anglijos ir Škotijos sieną, vaizdai nuostabūs, pakrantė, pavasarinis oras kaitina, lekiam krantais palakstyti 😉
Antroje dienos pusėje mes jau Edinburgh’e – didžiausią netikėtą įspūdį palikęs mietas visos kelionės metu. Susiradome savo hostelį. Savininkas kažkuriuo momentu primena hostelio taisykles netriukšmauti, negirtuokliauti ir t.t. Kambariukas normalus, gal 4-6vietis. Laiko negaištame – atsidarome alaus ir varom į miestą 😉

Edinburgh’o senasmiestis gražus, gyvas – daug jaunimo, ant kalno pilis. Pilis jau buvo uždaryta, nors mes labai į vidų ir nesiveržėme. Apėjom senamiestį.

Visur einant pastoviai akį traukia mieste esantis kalnas – metas aplankyti jį! Atsiveria puiki Edinburgh’o panorama į visas puses. Į dalį kalno užlipti gali bet kas, noritn viršūnę pasiekti, reikia lipti stačiais siaurais laiptukais nemažą atstumą. Emka jau buvęs, paleidžia toliau mane ir Cement kopti, pats pasilieka saugoti alų, o ir Emka su slikiniais batais – kopti žiauriai nesaugu.

Kopti iki viršaus ištiesų vertėjo! Grįžtam atgal – emka randam, alaus nebe, bet miestas čia pat 😉 Grįžtant dar aplankėm keletą vietų ir net sutikom lietuves 😉 O įdomiausia į hostelį grįžus, dar tokio ūžesio nebuvau matęs. Kaip tik virtuvėje susirinkęs visas hostelis ošia (international party) ir net pats savininkas su visais, kuris mums priminė hostelio ramybės taisykles 😉 Mes žinoma nepraleidom progos ir dar sudalyvavom hostelio linksmojoje dalyje – pabendravom, palošėm kortom, palošėm pool’ą.

3 diena
Šiandien turim medžioti Lokneso pabais’ą. Keičiasi kraštovaizdis – daugėja kalnų, kalvotose pievose ganosi avys. Pirmiausiai važiuojam iki Lokneso. Turiu pasakyt nieko įspūdingo labai nėra – ypač pabaisos 😉

Tikrai gražu, bet kai tiek išreklamuota tikiesi kažkokio ypatingo stebuklo. Aplankėm keletą ežero vietų, pačiupinėjom vandenį ir grįžom į Inverness’ą ieškot savo hostelio. Miestelis nedidelis paprastas, bet užtai su hosteliais buvo nuotykių. Susiradom nemokamą vietą mašinai. Ateinam į hostelį, kažkoks priplaukęs bičas sako neturiu vietų, bet paskambysiu savo draugui ar broliui galėsit jo hostelyje pernakvoti. Na ok su visa manta varom į kitą vietą. Susirandam naują hostelį, na vieta gal geresnė pačiame senamiestyje. Susirandam hostelyje bičą, oj sako pas mane čia grupė nieko nežinau. Grįžtam atgal, bičas atsipračo, kad kažką nesusikalbėjo kažkas kažkam nepaskambino, siunčia į kitą hostelį. Daromės jau nelabai patenkinti. Trečiam hostelyje sutinka mus priimti toks keistas dedis 😉 Po jo prekystaliu buvo akvariumas – atrodo 100 metų jis ten yra. Iš pradžių hostelio dedis išsitraukė didelį senovišką nokia mobileką apipaišyta markeriu mėlynomis gėlytėmis ir išsiaiškina kas čia mus kam siuntė. Tada pamato akvariuma ir sako – “oooo žuvytė niekad nemačiau ankščiau”. Tada sako palaukit čia manęs paruošiu jums patalynę, pasiūlo arbatos, nueina į virtuvę atsuka kraną iki galo pakiša arbatinuką ir kažkas jį užkalbina ir jis staiga palieka tą arbatinuką, pamiršta vandenį ir eina pasikalbėti su naujais pašnekovais – juoko užteko visam vakarui 😉

Čia atradom, taip vadinamus deal’us moki pub’e 6-7 angliškus pinigus ir gauni puikų pasirinktą mėsos patiekalą + alaus pintą, kurios niekad nepakanko vienos 😉 O hostelyje buvom 8viečiam kambaryje vieni, tai kam trūko papildomos pagalvės pasiėmė, batus palikom po kitom lovom, o ryte nubudę žiūrim, kad pilnas kambarys siauraakių, o jie tokie baikštūs, kas po mūsų batais miegojo, kas be pagalvės 😉 Na čia mes tikrai ne iš piktos valios – nuotykių vieta 🙂

4 diena
Šiandien jau sukamės atgal. Šios dienos tikslas Glasgow – pramoninis miestas. Vis dar akis traukia kalnai, nekantraujam kopti.

Vienoje iš vietų sukam iš kelio ir įlekiam tarp kalnų. Keliukas jėga, pradedam keiktis iš nuostabos – labai vežantys vaizdai. Randam aikštelę, šokam lauk, lekiam į kalnus.

Pakeliui trukteli kalnų upelis, kaip mums nepabraidyti, kas kad balandžio mėnesis. Nu ir šaltis vandens – pėdas akimirksniu traukia, apima skaumas darosi kietos kaip akmenys, bet smagu 😉 Šį kartą kopiam visi iki viršaus, Emka pagalvos kaip nulipti su slikais, kai reiks leistis žemyn 😉

Euforija – vaaaaaaaaaaaaaaaaa mes viršuje, gal labai aukštai nėra, bet kalnai! Nusileidžiam visi sėkmingai, tik per kažkokią keistą drėgmę ir už kažkokios tvorelės, bet ją perlipti nebuvo sunku. Atsisveikinam su kalnu ir lekiam tolyn. Aišku neištvėrę buvom stabtėlę dar keliose vietose pavėpsoti. Vakare jau buvome Glasgow. Toliau bandome deal’us.

Pats miestas neturi didelio senamiesčio, bet tikrai daug klubų, prie kurių net eilės buvo nusidriekę.

5 diena
Vairuotojo išbandymas šiandien turim būti Londone, o kelias netrumpas. Pakeliui Emka nepabūgsta ir parenka kelią, per kažkokį nacionalinį parką.

Puiku – keliukai siauri, vingiuoti ir geri vaizdai. Kažkur kalnuose papietavom ir iki Londono. Londone jau buvom sutemus – pralėkėm pro London Bridge ir pas emką į apartamentus.
Išsikrovę daiktus dar nulėkėm į naktinę ASSDA papildyti alaus atsargų 😉 Pasveikinom Emką su gimtadieniu. Tikėjomės, kad jo užteks dviem vakarams, bet pasirodo jis baigėsi per pirmą 😉 Emka planavo išgerti max du alaus ir eiti pailsėti prieš darbą, bet nuėjęs gulti, netrukus grįžo ir sako, gal dar alučio 😉

6 diena
Emka, jau darbe. Dėkui Emkai už visus pavežiojimus, nelengva vienam tokį kelią atpilti. Šiandien vakare koncertas! Dieną dar turim laikom po Londoną pabujoti su Cement. Bet čia jau viskas ne kartą matyta, tad daug nesiplėsim. Vakare susitinkam su Emka, pasirodo visą dieną sėdejo nevalgęs, nes ryte skubėjo ir pamiršo piniginę – dabar su pasimėgavimu kapoja čipsus pirktus iš kažkokio aparato pakeliui. Varom į metro susitikti su Šaru ir į O2 areną. Tiesa buvo neaišku ar Šaras su Emka paklius į koncertą, nes su jų bilietais buvo nutikęs toks įdomus nutikimas, bet čia jau kita istorija 😉 Vienintelė galimybė buvo kasose išsiimti bilietų dublikatą. Nekantriai laukiame prie O2 arenos ant suoliuko, Emka nuėjo bilietų. Po kelių minučių atvaro visas švytintis, o iškeltoje rankoje bilietai. Šaras iškart skambina žmonai pasakyt, kad tikrai neaišku kada grįš 😉

Apie koncertą galiu pasakyt, kad tai buvo žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai žiauriai gerai. Iki dabar dar niekas jo nepramušė. Buvom visai arti scenos, gal 3-5 žmonių juostoje viskas buvo ranka pasiekiama, akustika lyg per ausines aiškiai girdima. Visa minia lyg vienas kūnas judėjo. AC/DC negailėdami jėgų atgrojo 2.5 valandos, beveik be jokios pertraukos. Oooooo traukinys, patrankos, varpas, Rosie 😉 , Angus young su solo partijom, ferverkai.

Iki tol buvau matęs ne vieną AC/DC koncertinį įrašą – juose viskas puikiai, atrodydavo kiek reikia daug montavimo, karpymo, kad paruošti puikų įrašą – po koncerto supratau, kad įrašus koreguoti nereikia, nes viskas vyko taip, kaip matęs DVD – fantastiškai. Nuo pabraidymo kalnų upelyje mane kabino angina, bet perkoncertą ji išgaravo. Emka į koncertą atėjo su maike ir koža, viduryje koncerto maikė kažkur dingo. Išsirėkiau taip, kad po koncerto dar 2sav. balsas buvo kaip Brian Johnson (AC/DC vokalas) 😉 Po koncerto aš ir Cement nuspirkom po AC/DC džemperį, Emka aišku naują maikę 😉 Po koncerto dar ilgai negalėjau patikėt, kad aš ten buvau – žiauriai gerai! Noriu dar! ir dar!

Iš koncerto varant atgal dar visas Londono metro ošė nuo AC/DC gerbėjų – dainavom, vagonas net siūbavo pašaliniai išsižioję žiūrėjo kas čia vyksta, pilni vagonai AC/DC atributika apsirengusios, išsišiepusios, išprotėjusios xebros 😉

7 diena
Paskutinė diena UK. Emka dieną dirbo. Mes su Cement klajojom po lynojantį Londoną ir dar kliedėjom koncertu.

Vakare Emka parodė Camden’ą – žiauriai fainas neformalų rajonukas. Čia pavalgėm kinietiškų makaronų ir kad jau šventinė nuotaika į pub’ą ir paryčiais į lėktuvą.

Po visko išvada – AC/DC koncerte buvau, galima jau ir vesti 😉

Užtai, kad užbaigiau temą dėkojame Vaidai B. 😉

Visos kelionės “Kelias pas AC/DC” foto čia.

[GLL]Zapatdlo Written by:

4 Comments

  1. astu
    February 2, 2012

    Kalnai yra gėris. Kaip tik dabar knygą skaičiau, kur irgi vaikštinėja po Edinburgą. Galvoju, reikėtų kada tokią išvyką turistinę pasidaryti po Škotiją. Prisiminti braškių laukus ir t.t. 🙂

  2. February 5, 2012

    taip kalnai vienas iš tų dalykų, kurių labiausiai kelionėse norisi 😉 O Edinburgas tikrai super miestas, aš labai mažai mačiau jo, tik vieną vakarą kiek spėjom aplėkti, o ten sako ir zoologijos sodas labai geras yra ir wiskio degustacijų kažkur aplink pas wikiavirius 😉

  3. MK
    February 17, 2012

    Viena is labiausiai nusisekusiu mini kelioniu 🙂

  4. February 26, 2012

    Viena iš.., bet nevienintelė =D

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *