Link Alpių #3 – Šveicarija

Visai patenkinti atvažiavom į gana didelį ir labai civilizuotą kempingą. Buvo jau gana vėlu, tad tyliai nuriedėjom savo paskirto numerio link. Suradus savo pitch’ą, susipratom, kad ne akmenukai čia yra blogiausia – mums išskirtas ankštas žemės kvadratas neturi jokių jo ribas žyminčių krūmų ar tvorelės, viena jo kraštinė ribojasi su kemperio šonu, o kita – su 6 asmenų šeimos laisvalaikio zona. Likusios dvi kraštinės šiame dideliame kempinge yra gana intensyviai šlifuojami keliai į WC ir dušus. Tokioje intensyvioje aplinkoje, mūsų aikštelė atrodė, kaip sankryžoje pamesta nosinė. 😕

Staigų nuotaikos krytį suvaldėm perėmę galią atgal į savo rankas – vieną kraštinę užsistatėm Reptilija, nuo šeimos atsiribojome palapine, o prie kemperio įsikūrėm savo poilsio zoną su šviečiančiom lemputėm. Na, o ketvirta kraštinė liko atvira šlepetes per žvyrą braukiantiems smalsuoliams su rankšluosčiais ir vaikams su triratukais. 🙂

Nuotaikos pakilimą atšventėm kempingo restorane išgėrę po bokalą. Gerdami, žvalgėmės aplink ir stebėjomės, kad toks didelis, net 600 vietų turintis, kempingas dabar jau mūsų dėka yra visiškai pilnas. Taip pat, tikrai didelį įspūdį paliko moderni kempingo infrastruktūra, o dušų/WC patalpos (kurios yra bendros vyrams ir moterims, beje) buvo tiesiog WOW. Viskas švaru, modernu, dušams išskirti rakinami kambarėliai su atsikirais praustuvais ir kėdutėmis, dideli veidrodžiai ir pakankamai vietos persirengti, susitvarkyti. Jei ne ta mūsų sankryža, sakyčiau negaila tų, labai vokiškų, 45 eur už naktį. 🙂

08.17 Naktį ant akmenuoto pagrindo ištiesėm čiužinuką, prisiklojom miegmaišių ir gana patogiai išsimiegojom. Ryte toliau patraukėm per Švarcvaldą prie Titisee ežero. Prie jo neužtrukome, mat šis pasirodė nejaukiai urbanizuotas, neromantiškai turistinis. Tad, suvalgėme kuklius priešpiečius ir išrūkom į Šveicariją!

Dar popiet atvarėm į Ciurichą. Čia Zapatdlo buvo gudriai google maps sunaršęs pigią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje vos už 50 ct/val. pasiparkavome mašiną prie pat ežero! Kelias valandas pasivaikščioję po miestą, susidarėme įspūdį, kad tai gan jaunos energijos kupinas, dinamiškas, kūrybingas ir įvairus sutvėrimas. Žmonės čia tokie skirtingi, kad norėdamas pritapti, negalėtum nukopijuoti vieno stiliaus. Na, nebent kopijuotum kokį rimtą bankininką, kurie čia šviečia iš tolo – marškinių baltumas it iš reklamos, o odiniai batai, rodos pirmą dieną avimi. 🙂 Zapatdlo net susigalvojo sau naują žaidimą – ėmė skaičiuoti pravažiuojančius Ferrari, Porche, Lamborghini, Lotus ir kitus super-žaisliukus, kol galiausiai pametė skaičių. 😀

Vakarėjant išskubėjom į ilgai lauktą susitikimą su, šiuo metu čia gyvenančiu, Em-Ka. Itin svetingai mus priėmęs draugĖlis, ne tik suteikė šiltą nakvynę, dušą ir vakarienę, bet ir supažindino su visais savo kambariokais. Susibūrę po vienu stogu, sudarėm labai draugišką, jaukią ir kosmopolitišką grupę. 🙂 Ir, kaip malonu, kai visa grupė mielai kvasina alutį (As Bruno said, you have to take your medicine). 😀