Pirmadienį kėliausi baisiai anksti, į darbą taip anksti retai keliuosi! Aštuntą ryte jau sėdėjau Subarike ir pajudėjom link vietinio Postojos servisiuko… 😉 Dar prieš ~400-500 km pakeliui į Slovėniją, kažkur tarp Slovakijos ir Austrijos, gerai truktelėjau iš T formos sankryžos, kad nereikėtų vėliau vilktis prieš furytę. Na, ir iš po kapoto, ar iš po kojų, atsirado kažkoks garselis – vuvuvuuvuvu (tikrai taip ir skambėjo :))…. Pradžioj galvojau, gal variklis, bet ir laisvu riedant – numetus apsukas, triukšmas nedingo. Tai gal dėl kelio dangos? Bet ir pasikeitus dangai situacija nesikeitė. :s Greičiausiai, bėdelė su Subariko dešiniu, priekiniu menisku (guoliu)… Pradžioj, kaip visada, problemėlę norisi ignoruoti – gal dar pralėksiu bent 2000 km iki namų? 🙂 Tik labai reikia pasigarsinti radijolą, kad problemėlės tikrai nesigirdėtų. Ypač intervale tarp 80-110 km/h. 🙂 Austrijos vingiuotus greitkelius tai atlaikė puikiai, tik garsiai. Bent iš vidaus. 😀 Sekmadienio vakaras buvo ramesnis, tad buvo laiko viską permąstyti…
Tag: Austrija
Rytą susikrovę mantą, nedrąsiai pajudėjome Slovėnijos link. Abejonių kėlė itin niūrios oro prognozės pranašaujančios lietų ir dar šiek tiek lietaus. Ne visai tos sąlygos, kuriomis smagu kopinėti kalnais. Nusprendėme, kad nepaisant dangaus nuotaikų, norisi pasiekti bent Liublianą. Todėl, ten ir pasukome. Kelionei diena pasitaikė saulėta ir šilta, tad kelias per Austriją buvo vaizdingas bei smagus. Tiesą sakant, toks smagus, kad net svarstėme nežiūrėti, kas slepiasi po tuo “neprognozuojamo oro gaubtu” Slovėnijoje ir verčiau sukti į Alpes šioje sienos pusėje. Bet oras ir čia buvo žadamas nekažką, o užsispyrimas pasiekti Liublianą vis tiek buvo stipresnis. Trumpai stabtelėjome tik susipažinti su Austrijos “jūra” – tokia didele vėjuota bala, dar vadinama Fertės-Noizidlio ežeru. Įdomu, kad šį kartą pasienio punkte visi automobiliai buvo stabdomi patikrinti reikalingų dokumentų. Eilė judėjo greitai, tad laiko beveik nepraradome ir jau tą patį vakarą pasiekėme Liublianą. Pasiilgę autonomijos ir sumanę išnaudoti nedidelius sostinės “gabaritus”, nusprendėme apsistoti miesto pakraštyje įsikūrusiame…