Tag: [GLL]

Šiandien nepatingėjome keltis su saule, kurią tik vakar patys paguldėme. Mat, senis banglentininkas prasitarė, kad labai trumpą laiką, ankstų rytą, visai netoliese galima pamatyti besikaitinančius ruonius ir pačius tikriausius pingvinus! Va, čia tai motyvacija anksčiau išsiversti iš lovos. 🙂 Atidžiai skaitydami senio sudarytą aprašymą, nusekėme keliu vedančiu pro švyturį, o už jo – palei skardžius. Tekančios saulės šviesa šiltai nudažė uolas ir nuskaidrino žydrą dangų. Gerėdamiesi idiliška bangų mūša, akimis ieškojome pingvinaičių. Kai galvoje ėmė šmirinėti mintis, kad galbūt šiandien jokios krypuojančios egzotikos nepamatysime, vienas po kito pradėjo rodytis paukščiai! Vaikiškai krykštaudami stebėjome juos ir dar kartą beprasmiškai stengėmės visą tą akimirkos šaunumą suskaitmeninti. Ech, naivumas. 🙂 Vos už keliolikos metrų, iškišulyje šonus kaitino ruoniai! Nors iš toliau buvome jau juos matę, šį kartą džiaugėmės galėdami prieiti visai arti ir geriau juos patyrinėti. Juokingi taukiniai tinginiai. 🙂 Kai pingvinai vienas po kito nėrė į jūrą toliau dirbti savo dienos darbų,…

Read the PostZelandiški nuostabumai #7

Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…

Read the PostZelandiški nuostabumai #6

Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…

Read the PostZelandiški nuostabumai #5

Su kiekviena diena mūsų ekipažo vairuotojas jaučiasi vis užtikrinčiau. Iš pradžių svarstėme, kaip tokiuose vingiuotuose kalnų keliuose yra leistinas 100 km/h greitis, o dabar minam laikydami toleruojamu 100+4 km/h! Maigyti blogo tekstą telefone darosi vis sudėtingiau. Kartais jaučiuosi it sekretorės-astronautės apmokymuose. 😀 Tad, atleiskit už visas klaideles, kurias galbūt pastebit – nelengva bolide išlaikyti stabilią rankelę. 😉 ..ir galvelę. 😀 Apie ką aš čia? A, taip. Iš Westport’o nustatėme kryptį į Kumarą (ir mes juokėmės iš pavadinimo). 🙂 Čia turėjome vienintelį tikslą – pernakvoti ten, kur kitą dieną būtume kuo arčiau kalnų. Buvo labai smagu, kad kone lietuvišką ankstyvo pavasario orą pakeitė lietuviškas vėlyvo pavasario oras. 😀 Pagaliau galėjome išsinerti iš savo striukų ir pasimėgauti atostogoms būdingomis temperatūromis. Kupini nuotykingos nuotaikos pasukome į Cape Fullwind. Visai ne už ilgo, dar nepasiekę taško B, norėjome stoti kiekviename kilometre ir traukti į savo menkų galimybių aparatus dieviško grožio pakrančių vaizdus. Maklinėdami po vieną…

Read the PostZelandiški nuostabumai #4

Kažkur buvome skaitę, kad N. Zelandijoje esama ežerų, į kuriuos yra išvesti po žeme gyvenančio Velnio dūmtraukiai. Pasileidome ieškoti sieros garus leidžiančio vandens Rotorua regione. Pradėję nuo nemokamų pramogų, suradome viešai prieinamą ežerą, prie kurio sustojusias pavalgyti šeimas terorizuoja tuntai paukščių! Komiškas ir kone Disnėjaus animacijos vertas vaizdelis – laimingi piknikautojai ir visa gausybė įvairiausių paukštelių.. Jei nebūtų juokinga, būtų idiliška. 🙂 Ne čia rasta fauna, visgi, mus nustebino labiausiai. Pirmiausia, buvome pakerėti kvapo – žvalinantis gendančių kiaušinių aromatas teikė užuomeną, kad esame ten, kur reikia. Ir tikrai, tolėliau radome Velnio dūmtraukius! Baltame, tarsi guašu išmaišytame, vandenyje stūkso juodi akmenys ir visai šalia, į paviršių keldama burbulus, garuoja smirdinti siera. Greičiausiai dėdė mokslininkas skubėtų čia mus pataisyti, jog tai netikra siera, o kažkoks sulfatas. Bet gi mes žinome, iš ko Velnias sriubą verda, mūsų neapgausi. 😉 Po šito, nuvykę patirti mokamų pramogų į Waimangu nacionalinį parką, susipratom, kad aikčioti iš…

Read the PostZelandiški nuostabumai #1

Trečiadienį, po dar kone dešimties valandų, nusileidome Auklande. Šį kartą pavyko praktiškai viso skrydžio metu saldžiai pramiegoti (nors gardžiųjų patiekalų nepraleidome!), tad laikas prabėgo nejučia. Dar besileidžiant buvome prilipę prie iluminatoriaus ir seilėjomės akimis glostydami žemyno reljefą. Grožis, grožis! Pasų ir biologinės apsaugos kontrolę praėjome gana lengvai. Buvome pasiruošę visus dokumentus, galimai reikiamą informaciją, deklaravome žygio batus, miegmaišius bei atsivežtą kavos pakelį. Skamba juokingai, bet kadangi elgemės pagal protokolą, niekur neužtrukome ir buvom gražiai aptarnauti bei įleisti pamaklinėti tuose šalies grožiuose. 🙂 Iš oro uosto, už kokius 20 vietinių pinigų, mus mielai pavežėjo greitasis autobusiukas. Buvo labai keista stebėti, kaip mūsų lagaminai rieda atskiroje uždaroje priekabaitėje. Galbūt vylęsis surinkti daugiau žmonių, autobusiuko vairuotojas jų į saloną krauti neleido. Visgi buvome vieninteliai keleiviai, tad zelandas smagiai palaikė su mumis pokalbį ir negailėjo praktiškų patarimų vairavimui, dalinosi vykstančių rinkimų aktualijomis ir šmaikštavo. Tuo tarpu mes, tarsi pramogaudami, tik klausėmės jo “kniaukiančio” akcento.…

Read the PostPagaliau N. Zelandija! #1

Na ką, po 11-os valandų skrydžio pasiekėme įspūdingąjį Honkongą! Vietinės oro linijos Cathay Pacific pasirūpino tikrai komfortišku mūsų atgabenimu. Naujausi filmai dideliuose ekranuose, šypsenuotas malonus aptarnavimas, nesibaigiantis vynas ir tikrai gardus azijietiškas meniu. Užskaitom! 🙂 Už keliolika eurų įsigiję abipusį bilietą express traukiniui, miesto centre buvome dar prieš 8 val. ryto. Išsyk kūną nukaitinęs drėgmės pritvinkęs oras parodė, kad tokiam klimato skirtumui nebuvom pasiruošę. 😀 Galim pasakyti tik tiek, kad rudeninis Londonas buvo mus gerai aprengęs, tad pasivaikščiojimas Honkonge ilgų rankovių ir džinsų drabužiais tapo šiokiu tokiu ištvermės patikrinimu. Ypač lipant į kalną. 😀 Po teisybei, bet koks judėjimas mieste yra nuolatinis kilimas ar leidimasis LABAI stačiu kalnu. Dar neteko matyti gyvenvietės įsikūrusios tokiu tankumu, tokiuose nuožulniuose krantuose! Net Alpėse atrodo ne taip statu. 🙂 Todėl, iš vienos pusės buvo juokinga, iš kitos tapo visiškai suprantama, kad nuo centro apačios, kelis šimtus metrų į viršų (ir žemyn taip pat), gyventojus vežioja, kokia dešimčia…

Read the PostEgzotika prasideda. Honkongas

Dar tą pačią dieną, kai baigėm dvirates pramogas, išvykom aplankyti žymiosos uolos Durdle Door. Praeitame įraše minėtas “baro senolis” nudavė, kad būtų baisi gėda tiek atvažiavus, neapžiūrėti to akmeninio gamtos gražumo. Nerizikavom susigadinti karmos ir pasukom uolų link. 🙂 Uolos pasirodė ne tokios įspūdingos kaip Portugalijos pakrantės, tačiau tikrai maloniai nuteikė akį. O ir šiaip buvo gera dingus iš miesto paveizėti į vandens tolius. Tądien nakvojome Andoveryje, kur pigiausiasis Travelodge mums suteikė dar visai naują kambarį. Vėlgi, jokių nusiskundimų neturėjome. Gerai išsimiegojom, šiltai išsimaudėm ir pasukome atgal į Londoną. Čia grąžinome mašinytę ir atsidavėm vietoje gyvenančių draugų globai. Per likusias tris dienas gavome aukščiausios klasės gidus, namus ir prikimštus pilvus! Kas gali būti geriau?! Niekas. 🙂 Siunčiame kuo dideliausią AČIŪ dar kartą!!! O dabar, paskutinė daiktų revizija, batų čiustinimas (zelandai griežtai draudžia įvežti bet kokį purvą, sėklytę ar augalėlį), dar vienas dokumentų bei informacijos sutikslinimas ir OP! OP! OP! Į…

Read the PostO vat ir išlėkėm! #2

July 1, 2015 / / Kas naujo?

Tai va šiandien jau išvarom į Aukštuosius Taktrus. Visiškas apsileidimas, žinom kur nakvosim, bet nežinom kur lipsim 🙂 Dalinai tiesai, dalinai ne – žinom, kad į kalną roposim, bet tiksliai kurį, kokios sąlygos…. Daiktai nesužiūrėti ką vešimės, sąraįiuko jokio neturim, fotikas neparuoštas, atostogų prašymas PARAŠYTAS 🙂 Bent jau varliaakio garso apratūra paruošta 🙂 Pastebėjau veiną bug’ą, kad vienas langas nesidarinėja, bet kam jį darinėti, jeigu muzika teip net geriau skamba 😀 Trumpas info sąrašiukas patiems sau 🙂 Apie Aukštuosius Tatrus Kas kur kaip Aukštuosiuose Taktruose – http://www.summitpost.org/high-tatras-vysok-tatry/154185 Wiki apie Aukštuosius Taktrus – https://en.wikipedia.org/wiki/High_Tatras Aukščiausia Slovakijos viršūnė – Gerlachovský štít 2654m https://en.wikipedia.org/wiki/Gerlachovsk%C3%BD_%C5%A1t%C3%ADt Aukščiausia Lenkijos viršūnė – Rysy 2503m https://en.wikipedia.org/wiki/Rysy Veľké Hincovo pleso – didžiausias ir giliausias kalnų ežeras Slovakijoje, 1945 m aukštyje, 54 m gylio. https://en.wikipedia.org/wiki/Ve%C4%BEk%C3%A9_Hincovo_pleso

Read the Post[GLL] Ropoja per Tatrus

March 3, 2014 / / Kas naujo?

Ax jau niekam nepaslaptis, net ir pačiai Sardinijai, kad mes būsim Sardinijojeeee 🙂 View [GLL] drebina Sardiniją in a larger map Buvo nedidelių diskusijų gal dar šokam ir į Corsicą, bet kadangi patogūs poniški laivai plaukia tik sezono metu, nuo balandžio vidurio, o prie nuomojamos mašinytės neduoda irklų nutarėm apsistoti, tik Sardinija =] Gamtos ženklinimas: Gorropu kanjonas – http://gorropu.info/en/info Kalnai – http://www.summitpost.org/sardegna-sardinia/181107 Punta La Marmora (Aukščiausias kalnas) – http://www.summitpost.org/punta-la-marmora/152729, http://www.sardiniantouristservices.com/2/punta_la_marmora_2584799.html Hikingų maršrutai – http://en.wikiloc.com/trails/hiking/italy/sardinia/issiria Tinkamas oras – http://www.accuweather.com/en/it/cagliari/215279/daily-weather-forecast/215279?day=7

Read the Post[GLL] sudrebins Sardiniją


Tai va palikom Danoją (Daniją), prieš tai dar Danojoj aplankėm kreidą, neblogas toks efektas, tik nusileidimo terasos nelabai tvirtos 🙂 Efekte statūs balti kreidos krantai, o apačioj Baltijos jūra banguoja. Kad jau prie jūros buvom, tai su Powers dar išsimaudėm, tik labai sunku bristi per didelius slidžius akmenis. Jau ko turi danai, tai kreidos tikrai normaliai, bet va nežino ką su ja daryt, nei medžius, nei lubas, nei sienas kreida balina 🙂 Su kreida susivėlinom, tad iš Powers brolio pajudėjom jau vakarop Norvegijos link. Žiauriai dėkui už puikų priėmimą ir mūsų aptarnavimą OK šeimai, buvo gerai 🙂
Vakarėjo ir buvo aišku, kad Norvegiją bus sunku pasiekti tą pačią dieną, bet mes dėl to labai nepergyvenom ir buvom nusprendę nakvoti kempinge kažkur už Gothenburg’o. Iš Danojos į Švediją įlėkėm 8km ilgio tiltu virš Baltijos jūros (Ilgiausias tiltas Europoje, kuris turi ir mašinų ir traukinių linijas – žodžiu miksas). Read the Post Travel Baltic Sea [GLL] #2


Tai va pradėjom kelionę 🙂 Jau sėdim Kopenhadoj ir kepam šašlą 😛 Nuotaika gera, savijauta zjb, mes galim viską ! 😉 Vakar numynėm kažkas ~ 1370 KM, čia mažas mūsų kelioninis rekordėlis 🙂 Nuo Neste degalinės Jonavos gatvėje jau įveikėm 1596 KM + kažkiek keltas padėjo 🙂
Atostogų išvažiavom penktadienį (liepos 26) – baigėm darbus, susikrovėm mantą ir į kelią. Tik įlėkę į Poliandiją sutaupėm vieną valandą, čia laikas truputį atsilieka viena valanda. Planavom nakvoti Augustave, pernai patikrintam kempinge, bet pramazinom jį, tad puikią nakvynės vietą radom kokioj tai pamiškėj netoliese Bialystoko (~20 km likę buvo iki miesto). Vietelė papuolė nebloga, bo vietoj to, kad 7 val. atsikeltume nubudome, tik 8 val. kai pro šaly lėkė traktorius (čia aš taip sakau) arba arklys (čia powers taip sako), žodžiu kažkas prikėlė 🙂 Mašinytės labai nesitvarkėm, nes kaip susitvarkysi kai nėra siurblio…???
Read the Post Travel Baltic Sea [GLL] #1

May 27, 2013 / / [GLL]

View Travel Baltic Sea [GLL] in a larger map Kad niekam daugiau nekiltų klausimų, kur šiemet lekiam: Didysis planas aplink Baltijos jūrą apskrieti – Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją (po teisybei ne prie Baltijos, bet čia būtinai reikia ir čia turbūt ilgiausiai užtruksim 🙂 ), Daniją, Vokietiją, Poliandiją ir galiausiai namai 🙂 B planas Norvegija, biškiuką Daniją ir aišku neišsisuktume nuo Poliandijos kelių Pradedam dėlioti taškus, tada galėsim brėžti kelionės kringėlius. Bolidą po biškiuką tvarkau 🙂 Kompanija pusiau aiški. Jei kas turit kokių pasiūlymų, taškų mestelkit savo mintį ar nuorodą 😉 AČIŪ! Ir tęsiant pernai metų tradicijas TEKS važiuoti nuo jūros iki jūros – neapsiribojant Baltijos jūra reikia pasiekti Barentso jūrą, Norvegijos jūrą, Šiaurės jūrą osom kiek jūrų =D Kriokliai The 7 Most Beautiful Norwegian Waterfalls The Top 10 Best Norway Waterfalls List of waterfalls by height – iš jų net 12 Norvegijoje :O Fjordai Geirangerfjord – vienas iš žinomiausių…

Read the PostTravel Baltic Sea [GLL] – pradžių pradžia