Tag: kalnai

Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…

Read the PostZelandiški nuostabumai #6

Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…

Read the PostZelandiški nuostabumai #5

Su kiekviena diena mūsų ekipažo vairuotojas jaučiasi vis užtikrinčiau. Iš pradžių svarstėme, kaip tokiuose vingiuotuose kalnų keliuose yra leistinas 100 km/h greitis, o dabar minam laikydami toleruojamu 100+4 km/h! Maigyti blogo tekstą telefone darosi vis sudėtingiau. Kartais jaučiuosi it sekretorės-astronautės apmokymuose. 😀 Tad, atleiskit už visas klaideles, kurias galbūt pastebit – nelengva bolide išlaikyti stabilią rankelę. 😉 ..ir galvelę. 😀 Apie ką aš čia? A, taip. Iš Westport’o nustatėme kryptį į Kumarą (ir mes juokėmės iš pavadinimo). 🙂 Čia turėjome vienintelį tikslą – pernakvoti ten, kur kitą dieną būtume kuo arčiau kalnų. Buvo labai smagu, kad kone lietuvišką ankstyvo pavasario orą pakeitė lietuviškas vėlyvo pavasario oras. 😀 Pagaliau galėjome išsinerti iš savo striukų ir pasimėgauti atostogoms būdingomis temperatūromis. Kupini nuotykingos nuotaikos pasukome į Cape Fullwind. Visai ne už ilgo, dar nepasiekę taško B, norėjome stoti kiekviename kilometre ir traukti į savo menkų galimybių aparatus dieviško grožio pakrančių vaizdus. Maklinėdami po vieną…

Read the PostZelandiški nuostabumai #4

Kažkur buvome skaitę, kad N. Zelandijoje esama ežerų, į kuriuos yra išvesti po žeme gyvenančio Velnio dūmtraukiai. Pasileidome ieškoti sieros garus leidžiančio vandens Rotorua regione. Pradėję nuo nemokamų pramogų, suradome viešai prieinamą ežerą, prie kurio sustojusias pavalgyti šeimas terorizuoja tuntai paukščių! Komiškas ir kone Disnėjaus animacijos vertas vaizdelis – laimingi piknikautojai ir visa gausybė įvairiausių paukštelių.. Jei nebūtų juokinga, būtų idiliška. 🙂 Ne čia rasta fauna, visgi, mus nustebino labiausiai. Pirmiausia, buvome pakerėti kvapo – žvalinantis gendančių kiaušinių aromatas teikė užuomeną, kad esame ten, kur reikia. Ir tikrai, tolėliau radome Velnio dūmtraukius! Baltame, tarsi guašu išmaišytame, vandenyje stūkso juodi akmenys ir visai šalia, į paviršių keldama burbulus, garuoja smirdinti siera. Greičiausiai dėdė mokslininkas skubėtų čia mus pataisyti, jog tai netikra siera, o kažkoks sulfatas. Bet gi mes žinome, iš ko Velnias sriubą verda, mūsų neapgausi. 😉 Po šito, nuvykę patirti mokamų pramogų į Waimangu nacionalinį parką, susipratom, kad aikčioti iš…

Read the PostZelandiški nuostabumai #1

Na ką, po 11-os valandų skrydžio pasiekėme įspūdingąjį Honkongą! Vietinės oro linijos Cathay Pacific pasirūpino tikrai komfortišku mūsų atgabenimu. Naujausi filmai dideliuose ekranuose, šypsenuotas malonus aptarnavimas, nesibaigiantis vynas ir tikrai gardus azijietiškas meniu. Užskaitom! 🙂 Už keliolika eurų įsigiję abipusį bilietą express traukiniui, miesto centre buvome dar prieš 8 val. ryto. Išsyk kūną nukaitinęs drėgmės pritvinkęs oras parodė, kad tokiam klimato skirtumui nebuvom pasiruošę. 😀 Galim pasakyti tik tiek, kad rudeninis Londonas buvo mus gerai aprengęs, tad pasivaikščiojimas Honkonge ilgų rankovių ir džinsų drabužiais tapo šiokiu tokiu ištvermės patikrinimu. Ypač lipant į kalną. 😀 Po teisybei, bet koks judėjimas mieste yra nuolatinis kilimas ar leidimasis LABAI stačiu kalnu. Dar neteko matyti gyvenvietės įsikūrusios tokiu tankumu, tokiuose nuožulniuose krantuose! Net Alpėse atrodo ne taip statu. 🙂 Todėl, iš vienos pusės buvo juokinga, iš kitos tapo visiškai suprantama, kad nuo centro apačios, kelis šimtus metrų į viršų (ir žemyn taip pat), gyventojus vežioja, kokia dešimčia…

Read the PostEgzotika prasideda. Honkongas

Pagaliau šiais metais užlipau į kalną, kuris aukštesnis negu 3km – Piko Duarte įveikta 3087m! Kas galėjo pagalvot, kad tai bus taip toli nuo namų 😉
Kelionė nebuvo iš lengviausių, bet kalnai visada išmokys jiems pagarbos jeigu dar nemoki. ~19 km iki nakvynės stovyklavietės – nuo 1km pakilimas iki 2,7km. Chebra pagyrė mane – “jeigu ne Zapatdlo, tai pertraukų būčiau daręs daug daugiau” – Darelis. Tiesa grįžtant, lipant žemyn jau nebe aš buvau lyderis, kojos mane iš kalnų visada sunkiau neša. Bet žinau, kad neivienas žygis šiais metais nenuėjo perniek.
Ant Pico Duarte pasitikom saulę!
image

Read the Post Dominykos Respublikos skrodimas #3 – Pico Duarte

July 1, 2015 / / Kas naujo?

Tai va šiandien jau išvarom į Aukštuosius Taktrus. Visiškas apsileidimas, žinom kur nakvosim, bet nežinom kur lipsim 🙂 Dalinai tiesai, dalinai ne – žinom, kad į kalną roposim, bet tiksliai kurį, kokios sąlygos…. Daiktai nesužiūrėti ką vešimės, sąraįiuko jokio neturim, fotikas neparuoštas, atostogų prašymas PARAŠYTAS 🙂 Bent jau varliaakio garso apratūra paruošta 🙂 Pastebėjau veiną bug’ą, kad vienas langas nesidarinėja, bet kam jį darinėti, jeigu muzika teip net geriau skamba 😀 Trumpas info sąrašiukas patiems sau 🙂 Apie Aukštuosius Tatrus Kas kur kaip Aukštuosiuose Taktruose – http://www.summitpost.org/high-tatras-vysok-tatry/154185 Wiki apie Aukštuosius Taktrus – https://en.wikipedia.org/wiki/High_Tatras Aukščiausia Slovakijos viršūnė – Gerlachovský štít 2654m https://en.wikipedia.org/wiki/Gerlachovsk%C3%BD_%C5%A1t%C3%ADt Aukščiausia Lenkijos viršūnė – Rysy 2503m https://en.wikipedia.org/wiki/Rysy Veľké Hincovo pleso – didžiausias ir giliausias kalnų ežeras Slovakijoje, 1945 m aukštyje, 54 m gylio. https://en.wikipedia.org/wiki/Ve%C4%BEk%C3%A9_Hincovo_pleso

Read the Post[GLL] Ropoja per Tatrus

May 5, 2015 / / Kas naujo?


Reikalas toks, kad dabar jau esam už poliarinio rato. Dideliais žingsniais stengemės judėti šiaurės link! Šiandien (2013 08 10) jau esam Lafoteno salose. Nors ir salos už poliarinio rato, bet klimatas vienas šilčiausių tokiose aukštose platumose. Į salas iš Bodo miestelio plaukėm jūra 3 valandas apie 100km atstumą. Kelionės pradžioje keltai atrodė didelė atrakcija, dabar jau pradeda užknisti 🙂 bet vaizdai buvo geri 🙂 Čia, vienoje iš Lafoteno salų, nakvynei susiradom puikų kambariuką už 700 NOK, su vaizdeliu į kalnus ir kažkokį vandenį (gal jūra čia :)) su žvejų laiveliais. Tikrai gražu čia, net ir mums dar neįprastas kraštovaizdis. Rašant šią žinutę jau 00:19, o čia dar net nesutemę iki galo, o nuotraukose vaizdai atrodo lyg paryčiais daryti 🙂 Read the Post Kokiam Norvegijos taške [GLL] #2


Vakar su dešrų humanitarine pagalba Bergene nutūpė Emka 🙂 Jaučiamės turtingais, nes dabar mūsų bogažninke dešrų už tūkstančius pinigėlių, neskaitant viso kito 🙂 Dešros šliosiukas čia kainuoja 50-80 ir daugiau litukų, višta matėm 130 litukų, o viena bulvė 8 litukai (taip taip vienui viena bulvė), nenormali šalis 🙂
Trumpai nesiplečiant šiandien aplankėm didelį liodą (didelis ledo liežuvis). Šitas liodas vadinasi – Nigardsbreen. Na tikrai įspūdingas efektas, tokio dar neteko matyti – liodas dydžiu su lyg Žaliakalnio kalnu, maždaug taip ir vidury vasaros ir palyginus neaukštai. Read the Post Kokiam Norvegijos taške [GLL] #1

View Travel Ukraina in a larger map Lankytinos vietos 7 stebuklai – http://ua-traveling.com/en/article/seven-wonders http://www.crimea.russian-women.net/index2.shtm http://www.blacksea-crimea.com/ Karpatai http://en.wikipedia.org/wiki/Carpathian_Mountains Bicaz Canyon http://www.csvd.ro/panoblog/360-romania/lanscape-and-scenery/bicaz-canyon/ http://maps.google.com/maps?ll=46.81198,25.81894&spn=0.3,0.3&t=m&q=46.81198,25.81894 46.81198,25.81894 http://en.wikipedia.org/wiki/Bicaz_Canyon Pasivaikščiojimo takai: Mountain passes In the Romanian part of the main chain of the Carpathians, the most important mountain passes are (starting from the Ukrainian border): the Prislop Pass, Rodna Pass, Tihuţa Pass (also known as Borgo Pass), Tulgheş Pass, Bicaz Canyon, Ghimeş Pass, Uz Pass and Oituz Pass, Buzău Pass, Predeal Pass (crossed by the railway from Braşov to Bucharest), Turnu Roşu Pass (1,115 ft., running through the narrow gorge of the Olt River and crossed by the railway from Sibiu to Bucharest), Vulcan Pass, Teregova Pass and the Iron Gate (both crossed by the railway from Timişoara to Craiova). Karpatų aukščiausios viršūnės http://maps.google.com/maps?ll=45.604167,24.581111&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.604167,24.581111 http://en.wikipedia.org/wiki/V%C3%A2n%C4%83toarea_lui_Buteanu 2,507 m 45.604167, 24.581111 +45° 36′ 15.00″, +24° 34′ 52.00″ http://maps.google.com/maps?ll=45.34,23.539611&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.34,23.539611 http://en.wikipedia.org/wiki/Par%C3%A2ngu_Mare 45.340000, 23.539611 +45° 20′ 24.00″, +23° 32′ 22.60″ http://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Marehttp://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Mare…

Read the Post[GLL] jama Ukrainą – plano gaminimas

April 22, 2011 / / Kelionės

Italija

Jau pajutau spaudimą, kaip visiems įdomu kas toj Italijoj buvo, o aš jau ruošiuosi vėl trumpai paskraidyti į skandinavijos pusę, žiauriai netikėtai – žiauriai gerai 😉 Niekaip neprisiruošiu ką nors papasakoti, nes kaskartą suvokiu, kad ir labai norėdamas į labai trumpą pasakojimą nesutilpsiu. Bandom.

Ką galima nuveikti nutūpus šalia Milano Bergamo oro uoste ir turint 2,5 dienos…? Paėmiau aukštą įššūkį, gan griežtai sustyguotą, kiek pavilksiu:
1 diena – pusdienis Milane, keletas įžimybių, traukiniu lekiu nakvynės į Veroną
2 diena – nuo pat ryto dar kartą aplekiu kas domina Veronoje link pietų sėdu į traukinį ir išlipu Venecijoje. Apsukęs gerą ratą, sėdu į traukinį ir nakvynės grįžtu į Milaną.
3 diena – nuo ankstaus ryto sėdu į traukinį išlipu prie Como ežero ir kylu į kalnus (man reikia jų).
4 diena – oro uostas ir skrydis namo.

1 diena
Read the Post 3 naktys vėjo aplink Milaną

July 14, 2010 / / Travel USA [GLL]

Jau lekiam link Las Vegas’o. Bus paskutinis miestas mūsų maršrute, miestas kur galima daug, kad tik daugiau pinigų išleistum (gerti alutį gatvėje 🙂 ). Jau mėgaujamės JAV gamtos unikalumais. Aplankėme sekvojų girias (medžiai milžinai). Vakar (2010-07-12) palikome Los Andželą, čia turėjome nedaug laiko, bet pakako, kad pamatytume ką planavome. Kol kas užsispyrimo mums netrūksta, vakar išsimaudėme Ramiajame vandenyne apėme tingulys, taip gerai buvo pleže 😉 susivėlinome išvykti, bet vis gi patraukėme link Sekvojų. Nakvynės vietą radome, tik apie antrą valandą nakties, ilgai važiavome į kalną aplink nieko nesimatė, bet buvo aišku, kad kylame aukštai. Paskutinis vairavimas atiteko emkai, iškankinome iki dugno – „dar į kalniuką, gal dar šiek tiek pavažiuojam, tuoj bus rest place“ ir taip 3 val., o nuvažiavom, tik apie 20 mylių į kalną. Nakvojome ant pačio kalno viršaus daugiau nei 7000 pėdų aukštyje sekvojų girioje, ryte pasimatė vaizdas kur esame, pirmi žodžiai buvo – “eiktu na…” 😉…

Read the PostKokiam Amerikos taške [GLL] #2