Tag: kalnas

Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…

Read the PostZelandiški nuostabumai #6

Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…

Read the PostZelandiški nuostabumai #5

Su kiekviena diena mūsų ekipažo vairuotojas jaučiasi vis užtikrinčiau. Iš pradžių svarstėme, kaip tokiuose vingiuotuose kalnų keliuose yra leistinas 100 km/h greitis, o dabar minam laikydami toleruojamu 100+4 km/h! Maigyti blogo tekstą telefone darosi vis sudėtingiau. Kartais jaučiuosi it sekretorės-astronautės apmokymuose. 😀 Tad, atleiskit už visas klaideles, kurias galbūt pastebit – nelengva bolide išlaikyti stabilią rankelę. 😉 ..ir galvelę. 😀 Apie ką aš čia? A, taip. Iš Westport’o nustatėme kryptį į Kumarą (ir mes juokėmės iš pavadinimo). 🙂 Čia turėjome vienintelį tikslą – pernakvoti ten, kur kitą dieną būtume kuo arčiau kalnų. Buvo labai smagu, kad kone lietuvišką ankstyvo pavasario orą pakeitė lietuviškas vėlyvo pavasario oras. 😀 Pagaliau galėjome išsinerti iš savo striukų ir pasimėgauti atostogoms būdingomis temperatūromis. Kupini nuotykingos nuotaikos pasukome į Cape Fullwind. Visai ne už ilgo, dar nepasiekę taško B, norėjome stoti kiekviename kilometre ir traukti į savo menkų galimybių aparatus dieviško grožio pakrančių vaizdus. Maklinėdami po vieną…

Read the PostZelandiški nuostabumai #4

Trečiadienį, po dar kone dešimties valandų, nusileidome Auklande. Šį kartą pavyko praktiškai viso skrydžio metu saldžiai pramiegoti (nors gardžiųjų patiekalų nepraleidome!), tad laikas prabėgo nejučia. Dar besileidžiant buvome prilipę prie iluminatoriaus ir seilėjomės akimis glostydami žemyno reljefą. Grožis, grožis! Pasų ir biologinės apsaugos kontrolę praėjome gana lengvai. Buvome pasiruošę visus dokumentus, galimai reikiamą informaciją, deklaravome žygio batus, miegmaišius bei atsivežtą kavos pakelį. Skamba juokingai, bet kadangi elgemės pagal protokolą, niekur neužtrukome ir buvom gražiai aptarnauti bei įleisti pamaklinėti tuose šalies grožiuose. 🙂 Iš oro uosto, už kokius 20 vietinių pinigų, mus mielai pavežėjo greitasis autobusiukas. Buvo labai keista stebėti, kaip mūsų lagaminai rieda atskiroje uždaroje priekabaitėje. Galbūt vylęsis surinkti daugiau žmonių, autobusiuko vairuotojas jų į saloną krauti neleido. Visgi buvome vieninteliai keleiviai, tad zelandas smagiai palaikė su mumis pokalbį ir negailėjo praktiškų patarimų vairavimui, dalinosi vykstančių rinkimų aktualijomis ir šmaikštavo. Tuo tarpu mes, tarsi pramogaudami, tik klausėmės jo “kniaukiančio” akcento.…

Read the PostPagaliau N. Zelandija! #1

Na ką, po 11-os valandų skrydžio pasiekėme įspūdingąjį Honkongą! Vietinės oro linijos Cathay Pacific pasirūpino tikrai komfortišku mūsų atgabenimu. Naujausi filmai dideliuose ekranuose, šypsenuotas malonus aptarnavimas, nesibaigiantis vynas ir tikrai gardus azijietiškas meniu. Užskaitom! 🙂 Už keliolika eurų įsigiję abipusį bilietą express traukiniui, miesto centre buvome dar prieš 8 val. ryto. Išsyk kūną nukaitinęs drėgmės pritvinkęs oras parodė, kad tokiam klimato skirtumui nebuvom pasiruošę. 😀 Galim pasakyti tik tiek, kad rudeninis Londonas buvo mus gerai aprengęs, tad pasivaikščiojimas Honkonge ilgų rankovių ir džinsų drabužiais tapo šiokiu tokiu ištvermės patikrinimu. Ypač lipant į kalną. 😀 Po teisybei, bet koks judėjimas mieste yra nuolatinis kilimas ar leidimasis LABAI stačiu kalnu. Dar neteko matyti gyvenvietės įsikūrusios tokiu tankumu, tokiuose nuožulniuose krantuose! Net Alpėse atrodo ne taip statu. 🙂 Todėl, iš vienos pusės buvo juokinga, iš kitos tapo visiškai suprantama, kad nuo centro apačios, kelis šimtus metrų į viršų (ir žemyn taip pat), gyventojus vežioja, kokia dešimčia…

Read the PostEgzotika prasideda. Honkongas

Sekančią naktį praleidome pavyzdingai ramiame kempinge, apsiėjome be jokių nuotykių. Na, gal galėtume išskirti tik tai, kad mums sugulus, svečiuose sulaukėme kažkokio gyvūnėlio, kuris mielai pasivaišino mūsų virtos sriubytės likučiais. Nujaučiu, kad

Read the Post Prancūziški atradimai #3

​Pavėpsoję į Millau viaduką, naktį nusprendėme praleisti kur nors gretimuose miesteliuose. Eilinį kartą daug neanalizavę šovėm ir neprašovėm. Apsistojom iš pažiūros niekuo neypatingame pigiam kempinge, turinčiame vos kelis svečius ir pavydėtinai (gal net įtartinai) atsipalaidavusį anglakalbį šeimininką. 🙂 Visgi nuo kalno, ant kurio susirentėm savo palapinaitę, atsivėrė pasakiškas vaizdas.. Kalnai, žvaigždės, kažkur labai žemai it trupiniais pažertas miestelis ir mistiškai apšviesta uola, kurią lankysime rytoj. Ir visgi smagiausia buvo, žinote kas? O gi lakstantys laukiniai triušiukai! Po kempingą lakstė maži triušiukai! Čia jau ir vėl galite nujausti, kad daugiausia džiaugsmo tai sukėlė Žmonui. 🙂

Read the Post Prancūziški atradimai #2

​Karštą ketvirtadienio (neišsyk pasisekė nustatyti dieną- geros atostogos) popietę pasiekėme Cullera. Gera atvažiuoti ten, kur tave išsyk pasitinka su šypsena ir priima į namus, kuriuose esi išties laukiamas. O kai dar juose tave pasitinka ne tik teta su senu gauruočiu Flešu, bet ir viena iš sesių, pasijauti it laimėjęs loterijoj! 🙂 

(foto viršuje: prekybcentris pakeliui į Cullera)

Vizitą pradėję nuo gero dušo, vėliau

Read the Post Ispaniški pasilepinimai #2

​Na va, pabuvojom Faro. Iš ženklų matyti, kad ten didžiuojasi dar arabų pastatytu senamiesčiu, bet mūsų kažkaip tas jų paveldas neužkabino. 🙂 Už tai, visai dailioje jų “Laisvės alėjoje” išgėrėm kavytės (nedažnas atvejis Portugalijoje) ir išnešėm kanopėles į Ispaniją. Gera važiuoti nemokamais greitkeliais. 🙂

Pakeliui į Cullera, pasirinkome kelią vedantį pro Granadą. Jos pasiekti tądien nespėjome, bet labai dėl to nesijaudinom, nes jau buvome nusižiūrėję kempingą Antequera, prie kalno. Romantikai visgi. 🙂 Atvažiavus į vietą, ta romantika kaip ir ėmė blėsti.
Read the Post Ispaniški pasilepinimai #1

Jau sėdim autobuse ir traukiam iš Sosua į Santo Domingo. Vėl grįšim į pradinį kelionės tašką. Dabar nėra kada užbaigti Pico Duarte istoriją, bet kad jau šventinė nuotaikėlė papasakosiu kaip darėm ir kaip mus padarė Monte Cristi 😉
Ankstų spalio 15 rytą palikom Pico Duarte ir iš La Cienagos patraukėm į Monte Cristi. Jau norim į civilizaciją, norim į vandenyno bangas. Jau gana kalnų upėje plauti savo prakaitą. Chebrytė jau svajoja apie kepsnius 🙂
Na kelionė eina kaip iš pypkės lengvai. Pagavom guagua (taip čia vadinami vietiniai autobusai) į Jarabaco. Iš Jarabaco į La Vegą – autobusas valandos bėgyje. La Vegoje patarė lėkti į Santiago, mat taip greičiau bus. Na ir ką ~13 val. mes jau Monte Cristi. Na ir zjb galim spėti ir į parką ir į kalną ir į bangas, beliko prisiregistruoti viešbutyje.
image
Už pusvalanduko mes jau prie savo viešbutaičio, vartus saugo apsauginis su
Read the Post Dominykos Respublikos skrodimas #6 – Monte Cristi – padarė

August 16, 2013 / / Travel Baltic Sea [GLL]


Atsikėlę ryte (08.10) patraukėm link Lafoteno salų. Bevažiuojant pagaliau pasiekėm šiaurės poliarinį ratą! Čia nebuvo nieko įspūdingo, tokius kalnus ir plynes mes jau matę 🙂 tačiau mums dar vienas užliptas laiptelis link šiaurės! O ir pati žinia, kad mes jau už poliarinio rato veikia gerai.
Dar kiek pavažiavus, iki Bodo miesto, teko keltis su keltu. Kadangi keltai plaukė tik kelis kartus per dieną, tai teko keletą valandų palaukti, kol atplauks sekantis. Turėjom nemažai laiko, tai išėjom apžiūrėti vietinį miestelį. Miestelis buvo tylus ir ramus, kaip ir visa Norvegija.. Visai nenormalu! Žmonių centre beveik nėra, o jei ir pamatai kokį vieną, tai jis būna tikras “Čekas”. Apėję miestą grįžom prie mašinos ir įvažiavom į keltą. Keltas turėjo plaukti ~100 km 3 val. Vaizdai iš kelto buvo labai gražūs ir mums kažkiek neįprasti. Read the Post Travel Baltic Sea [GLL] #6

August 15, 2013 / / Travel Baltic Sea [GLL]


Šiandien (08.08) Rimui buvo pirma diena Norvegijoje ir pirma kelionė su Pow ir Zap (nu nepaisant vakar vakaro, kur tik susipakavus Rimą susiradom vietą nakvynei ir ėjom miegot). Šiandienos tikslas buvo aplankyti trolių urvus. Tikslių koordinačių į šiuos urvus neturėjom, o daugiau informacijos apie juos taip pat nebuvo, nes juos išrinko pats Rimas, tai Pow su Zap apie juos nieko nežinojo. Nuotraukose urvai atrodė super gražiai, tai nusprendėm ten užsukti. Mūsų planuose buvo pažymėti du urvų taškai. Pasirinkom vieną jų, nuvažiavom iki vietos, susikrovėm daiktus žygiui ir iškeliavom.. Kelionė pėščiom buvo ilga ir sunki: takelis vedė per stačius ir slidžius kalno šlaitus.. Vis laukėm kada tie urvai pasirodys. Galiausiai užkopėm į aukštoką kalną, aplakstėm aplinkui, tačiau jokių urvų neradom. Buvom nuėję jau 4 km ir buvo gaila tiesiog apsisukti ir grįžti, tai apieškojom visą kalną, bet be jokių rezultatų. Nusprendėm jog pasukom ne tuo keliu ir grįžom atgal. Read the Post Travel Baltic Sea [GLL] #5