Diena #1 – spalio 12
Kupini jėgų ankstų rytą patraukėm į Santo Domingo autobusų stoty. Mums reikia į Jarabaco, iš ten kažkaip nuvykti į La Cienaga – pradinis taškas kelionei į Pico Duarte. La Cienaga – Jarabaco ~30km, gal pėščiomis varyt? 😉 Mums sekasi, Santo Domingo sutikom ale turistų policininką, kuris kaip tik turi draugą Mončo, kuris kaip tik užsiima kelionių organizavimu į Pico Duarte ir jis jau mūsų lauks Jarabaco 😉
Na Mončo nepigus ir suktas kaip ir daugelis šioj šaly. Baltas americano, turi dorerių, tai jam kaina brangesnė, gal du kartus gal mažiau 😉 Taip daug kur – tiek mažose maisto prekių parduotuvėse ar kitur kur fiksuotos kainos neparašytos. Aš vis dar su tuo bandau taikytis, kad daugeliu atvejų būsi kažkiek išpraustas 😉
Pilno Mončo paketo neėmėm, bet sutarėm, kad už 50USD nuveš apsipirkti, nuveš į La Cienaga, padės gidus susirasti ir visko ko reik žygiui į kalnus.
Gerai kad tų 30km nėjom pėščiomis, nes kelias pasirodė į kalną, tad pikapo kūzave buvo pats tas.
Mončo kalba angliškai, tad padėjo ir paaiškino tikrai daug nepaisant to, kad gido kainas dar užlankstė. Girdėjau, kaip gidas lyg sakė 800 pesų per dieną, bet mums išvertė 1000 🙂 bandžiau prigaut bet Mončo išsisuko 🙂 Dar reik ir mulo, kuris daiktus neša (maistą, vandenį ir pan.) taiii kad papraščiau būtų Mončo kainą irgi biški suapvalino nuo 450pesų iki 500. Dar reik ir medicininio arklio, jeigu koją nusilauši, tai tave parneš bėras žirgelis, bo malūnsparniai čia žmonių negelbėja 😉 Na tai žirgelio kainą irgi supaprastino. Kalną paimti norim per trumpiausią laiką – viena diena aukštyn, viena žemyn, na bet vistiek moki kaip už tris dienas, trumpiau čia negalima 🙂
La Cienaga mūsų akimis na toks toks… Read the Post Dominykos Respublikos skrodimas #4 – Pico Duarte – norim aukštyn