Pavėpsoję į Millau viaduką, naktį nusprendėme praleisti kur nors gretimuose miesteliuose. Eilinį kartą daug neanalizavę šovėm ir neprašovėm. Apsistojom iš pažiūros niekuo neypatingame pigiam kempinge, turinčiame vos kelis svečius ir pavydėtinai (gal net įtartinai) atsipalaidavusį anglakalbį šeimininką. 🙂 Visgi nuo kalno, ant kurio susirentėm savo palapinaitę, atsivėrė pasakiškas vaizdas.. Kalnai, žvaigždės, kažkur labai žemai it trupiniais pažertas miestelis ir mistiškai apšviesta uola, kurią lankysime rytoj. Ir visgi smagiausia buvo, žinote kas? O gi lakstantys laukiniai triušiukai! Po kempingą lakstė maži triušiukai! Čia jau ir vėl galite nujausti, kad daugiausia džiaugsmo tai sukėlė Žmonui. 🙂
