Tai va palikom Danoją (Daniją), prieš tai dar Danojoj aplankėm kreidą, neblogas toks efektas, tik nusileidimo terasos nelabai tvirtos 🙂 Efekte statūs balti kreidos krantai, o apačioj Baltijos jūra banguoja. Kad jau prie jūros buvom, tai su Powers dar išsimaudėm, tik labai sunku bristi per didelius slidžius akmenis. Jau ko turi danai, tai kreidos tikrai normaliai, bet va nežino ką su ja daryt, nei medžius, nei lubas, nei sienas kreida balina 🙂 Su kreida susivėlinom, tad iš Powers brolio pajudėjom jau vakarop Norvegijos link. Žiauriai dėkui už puikų priėmimą ir mūsų aptarnavimą OK šeimai, buvo gerai 🙂
Vakarėjo ir buvo aišku, kad Norvegiją bus sunku pasiekti tą pačią dieną, bet mes dėl to labai nepergyvenom ir buvom nusprendę nakvoti kempinge kažkur už Gothenburg’o. Iš Danojos į Švediją įlėkėm 8km ilgio tiltu virš Baltijos jūros (Ilgiausias tiltas Europoje, kuris turi ir mašinų ir traukinių linijas – žodžiu miksas). Tik įvarius į Švediją ir prasukus kokia 100 km aukštyn iškart buvo aišku, kad Švedija gražesnė už Danoją. Čia iškart dėjo visokių efektų su uolomis ir akmenimis 🙂 Sukant kempingo link gavome dar vieną netikėtą efektą. Į kempingo vietovę reikėjo keltis keltu. Neeblogaiiii 🙂 Prie kempingo buvom vėlai, tai aišku jokia administracija nedirbo, tai teko patiems atsidaryti vartus, susirasti vietą palapinei ir įsikurti. Nu bet ir nejaukūs švedai – kempingas apypilnis, o totali tyla, žmonių nesimato, nei muzikėlės paklausyti, nei dar kažką 🙂 Powers dar užtaisė buzos ir gult. Žinojom, kad netoli vandens esam, tik tamsoje nieko nesimatė, tai ilsėjosi labai gerai. Dieną pasirodė, kad vietelė tikrai labai ir labai nebloga 🙂
Tik švedai dieną tai taip pat kaip naktį, sėdi savo urvuose per daug niekur nelenda nesirodo labai, labai keistaaa…. Labai neskubėdami susipakavom daiktus, pavalgėm, Powers dar reikėjo sunaikinti keletą skardinių alaus, kad neįvežtume į Norvegiją kontrabandos ir pajudėjom Oslo kryptimi iki šios dienos galutinio taško – Donato namų, Egersund’o. Buvo likę, tik truputį daugiau nei 600 km, juokas kai pagalvoji iš pradžių 🙂
Tai va judant iki Oslo dar važiavosi kaip ir normaliai, tokia pusiau autostradėle. Beje pasienyje dar mus buvo sustabdę pasieniečiai, kokia 10 kartų paklausė “Ar buvai kada nors Norvegijoje? Ar pirmą kartą Norvegijoje?”, aišku dar paklausė ką mastau apie narkotikos, ar dirbsiu Norvegijoj. Kiek keliavau dar niekad taip nebuvo klausinėja ir pastoviai stebi akis, bet galiausiai palinkėjo gero kelio.
Į Oslą nevažiavom, kirtom kampą ilgu ir giliu tuneliu. Nemažai čia jie tų tunelių prigraužė ir dar su visokiais posūkiais ir kitokiais efektais. Tolstant nuo Oslo darėsi kažkaip vis nenormaliau, nu tikrai nenormalu – autostrada jie vadina dviejų juostų kelią, kuriam max greitis 80km/h, kai kur kelis kilometrus paleki keturių juostų keliu (dvi į vieną pusę, dvi į kitą) ir vėl susiaurėjimas, bet labai daug kelio kur reikia važiuoti 60-70 km/h greičiu, nu tikrai nenormalu. Pas mus 100 km neatstumas, o Norvegijoj jau ir 100 km atstumas, per valandą nenulėksi. Žodžiu tuos menkus 600 km su menkais sustojimais, mes važiavom 11h. Mums dar taip nebuvo, kad taip gražu ir taip UŽKNISA, nu tikrai nenomalu, nenormali šalis, bet graži.
![[GLL]Zapatdlo](https://secure.gravatar.com/avatar/fd51144be66472733110da24eb905d27?s=72&d=mm&r=g){kind=avatar}
Be First to Comment