Tęsiam kanjonų maratoną. Dažnai nakvojame kempinguose, naudojamės savo nauju namu. Palapinę įsigijome dar būdami San Franciske, nebloga troba – lengvai pasistato, dvejos durys, stoglangiai, kilimėlis prie vienų durų, grindys beveik atsparios vietinės augmenijos spygliams.
Pieš paskutinę naktį (2010-07-16) kempingą pasiekėme jau sutemus – Glen Canyon nacionalineme parke.
Palapinę buvo galima statyti kur nori prie ežero pležo. Statyboms vietą pasirinkome kiek nuošalesnę, nes prieš amerikonišką stovyklavimą su maža palapine jautėmės kiek menkoki. Amerkiečiai prie ežero atvažiuoja su didžiuliais furgonais, atsitempia dar didesnius namus, du vandens motociklus, du keturračius ir motorkę 🙂
Pradėjus statyti palapinę pasirodė, kad smėlis apaugęs kažkokia žolyte su piktais spygliais – susibadėm kojas, rankas kol pasistatėm palapinę, bet ryte nugara apsėjo lyg ir be okupunktūros (gerai paklojom pamatus).
Aplakėme Zion Canyon – tai antras mūsų kanjonas po Grand Canyon. Nereali vieta, o spėjome apžiūrėti tik mažą kanjono dalį. Šis kanjonas gerokai mažesnis (12 mylių) už Grand Canyon‘ą (270 mylių). Iki sutemos spėjome apeiti tik vieną taką, 6 mylios atgal pirmyn, teko bristi upe kanjono apačia. Vaizdus kuriuos regėjome su mūsų turima aparatūra neįmanoma perteikti.
Vakare, net buvo kilus diskusija, gal dar liekam vienai dienai Zion Canyon‘e ir lekiam apžiūrėti likusius kelius, kur iš uolienų sunkiasi vanduo ir susidaro nedideli kriokliukai. Būtų reikėję paaukoti Bryce canyon‘ą. Grįžę į nakvynės vietą pasižiūrėjom kas tas Bryce Canyon‘as, nusikeikėme – sunku viską aprėpti, visgi lekiam tolyn, kiekvienas kanjonas kitoks.
Nu jo… čia jau amerikonų tokie daugiabučiai ant ratų. Tai gaunasi nebe stovyklavietė, o daugiabučių kvartalas. O jūs su tokia bakūžėle atvažiavot :)))))
Bet tie kanjonai tai nerealūs.
Taip, sunku amerikonams mus būtų suprasti, mes net miegam palapinėje, tik ant miegmaišių. Būna džiaugemės jeigu kempinge yra kokia pievutė. Pati minkščiausia miegui dobiliukų pieva 😉