Šiandien jau trečias rytas toje pačioje vietoje – Neo Marmaras 😅 Vaizdas iš balkonetės puikus 🥰 niekur neskubame, žiauriai žiauriai sulėtėjome… O viskas prasidėjo nuo to, kad lipome į Olimpo kalną! Lipti Į kalną be tuno ir be alaus nevalia! Tas alus pasirodo buvo Ėstiškas, nu labai skanus, bet labai lėtas, kelelis žemyn buvo labai lėtas 🙂 Įlėkus į Graikiją pažiūrėjom, kad tik ateinančios 3-4 dienos rodos be lietaus, tad iškarto šovėm į Olimpo papėdę – Leptokarya, nakvynės pas Ivanką. Šį kartą sau nebūdingai kėlėmės 6 ryte. Susiruošėm ir pajudėjom link kalno. Iki starto vietos ~30 minučių kelio vingiuotais keliukais. Bet kelionė užtruko ilgiau, susitikom vairuotojų, kuriems tokie keliukai kaip atskiras žygis į kalnus 😀 Iš vakaro ~21val, dar naiviai parašiau užklausas į kalnų trobeles, ar yra nakvynės. Olimpą įveikti rekomenduojama per dvi dienas. Ir mes taip norime, bet tam reikia susiplanuoti iš anksto… Per naktį aišku niekas nieko neatsakė…
Tag: [GLL]
Vau, o mes jau Graikijoj!!! Sėlinom šalia Faragaso kalnų, lietus nesiliovė lijęs, tad nuo Brano pilies (kitaip dar žinoma kaip Drakulos pilis) spaudėm beveik tiesiai iki Graikijos. Subarikui pilam tik 99 ir 100 benzą, tai anas net nenori pertraukėlių daryti 😀 Na dar prieš paliekant Rumuniją užlipom į Brasovo miestelio kalną 960m. Šiek tiek lynojo ir debesis buvo pasirėmęs į kalną, tai aišku kad miestelio nuo kalno nė velnio nesimatė. Vis tiek buvo verta 😀 Bulgarijoje neužsibuvome, na tik šiek tiek išsukom iš kelio Dievo akių pažiūrėt 😉 Vajėėėzau kokia įspūdinga ola! 😉 Tokios dar tikrai buvau nematęs. Pribloškė savo dydžiu ir ypatinga akustika, girdisi kaip paukščiai parlekia į savo urvus oloje, jautiesi lyg jurasic park’e 🙂 O pats žmogus oloje atrodo tik mažas taškas. Kol žiopsojom į dievo žvilgsnį, beveik ir sutemo. Nakvynei stojom atsitiktiniame Etropoli miestelyje. Pirmą dieną Bulgarijoje dar nejauku, nesijauti tvirtai – kaip vairuot, kaip į…
Vairavimo ypatumai/taisyklės įvairiose Europos šalyse:https://europa.eu/youreurope/citizens/travel/driving-abroad/road-rules-and-safety/index_en.htm Apie valiutą:Rumunijos valiuta – lėja (lei). Kainos gali būti nurodytos eurais, bet grynais priima tik vietinę valiutą. Kupiūros plastikinės ir beveik nesunaikinamos. 🙂Bulgarijos valiuta – levas (lev). Kainos gali būti nurodytos eurais, bet grynais priima tik vietinę valiutą. Rumunijos out & about:Apps – Bolt (like Uber) & Arga.ro app (to track buses) & WhatsApp (communication with hosts)Power Voltage – EU Plugs C & F (230V)Payment – Have some cash at all times, although a card is used for most restaurants & hotels Bulgarijos out & about:Bulgarijoje purto galvą, kai nori pasakyti “Taip” ir linksi galvą, kai sako “Ne”. 😀
https://maps.app.goo.gl/jqDKqujfdQcBuhhr6 Vairavimo ypatumai – https://www.insurance4carhire.com/guides/driving-in-cyprus
09.07 Jau vakar tamsoje išlipus iš mašinos, pirmiausia, ką pajutome, tai mėšliuko kvapą, kurį tuoj pat papildė kažkur netoliese mūkančios karvės. Tikras kaimukas. 🙂 Apėjom, apsižiūrėjom – kempingas paprastas, bet normalus. Jau ne pirmą kartą nustembame, kad tokioje vietoje, lyg “vidury niekur”, visuomet yra poilsiautojų. Išsimiegoję, atrodo, senokai naudotoj palapinėj, sumokėjome administratoriui juokingus 11.20 € ir toliau į kelią. Šiandien kilometrai kaimo keliukais sukosi lėtai, todėl nusprendėme bent dalį kelio įveikti mokamai. Paaukoti eurai padėjo ir jau šią naktį leidome Niurnberge, Vokietijoje. Čia gavome tokius mandrus, stilingus ir net kompiuterizuotus (net norint atsirakinti duris, reikia app’so) apartamentus su balkonu, kad buvome lengvai nustebinti ir labai pamaloninti. Greit iš galvos išmetėme apmąstymus eiti pasivaikščioti po naktinį miestą ir verčiau likome mėgautis savo naująja rezidencija. 😀 09.08 Išsimiegoję moderniuose vokiškuose apartamentuose, visai turėjome ūpo šiek tiek apsižiūrėti kas tam Niurnberge. Nors rytą gąsdino lietus, jau po valandos ėmė lįsti saulė ir visai…
09.04 Dieną pradedame neskubėdami, dabar mūsų tikrasis poilsio metas. Ilgai pusryčiaujame ir plepame nuosavoje terasėlėje, saulutė kaitina, bet nekankina. Ore galima justi minkštą, druskingą vandenyno drėgmę. Visiškas relaksas. 😎 Vėliau, pagaliau išsijudinę, aplankėm vietinę skalbyklą, kur prasiskalbėm drabužėlių partiją, o vakare išvažiavome į pasimatymą su vandenynu pliaže. Pasirinkome šiauriau Lacanau Ocean esančią pakrantę, iki kurios reikia paeiti apie porą kilometrų nuo artimiausios stovėjimo aikštelės. Keliukas iki vandenyno veda per pušyną ir mes niekaip negalime atsikratyti jausmo, lyg būtume Kuršių Nerijoje. Tik didesnėj. 🙂 Bet Kuršių Nerija mums labai patinka, todėl tokia asociacija tik labiau džiugina. Pasiekus paplūdimį, pamatėme, kad jis pakankamai nuošalus, daugiausia čia bangas gainioja banglentininkai. Mums pats tas. Šviečia saulė, oras geras, vanduo šiltas, todėl maudomės po kelis kartus ir visiškai tirpstame iš laimės. Jau buvome pamiršę, kokios stiprios vandenyno bangos ir koks nesugriebiamai mažas jame jautiesi. Ir šįkart atsisveikinę su saule, palaimingai grįžome vakaroti į savo terasą.…
09.02 Visai ramiai išsimiegoję barake, atsisveikinom su keltuvais ir serpantinais nuriedėjom atgal. Visus 13 km. Jei įdomu, šį kartą šiukšles išsinešėm neprašyti. 😀 Šiandien toliau traukiame prie vandenyno, tačiau dar ketiname aplankyti Lioną (Lyon). Taupydami laiką, renkamės važiuoti mokamais keliais, kurie veda gana gražiais gamtovaizdžiais, bet yra nepigūs. Į Lioną atvykome po pietų. Labai geras laikas pasivaikščioti po miestą, tad priparkavom Reptiliją 3 valandoms ir nupėdinom iki turizmo informacinio centro. Čia panagrinėję žemėlapį, sužinojom, kad Lione yra net keli, skirtingo amžiaus senamiesčiai. Visiems išnaršyti laiko nepakaks, todėl [žinoma] renkamės apžiūrėti patį seniausią. Palyginus su Italija, šio miesto gatvės atrodo plačios, o architektūra nykoka. Visgi, apsipratusios akys ėmė pastebėti besiskleidžiantį vietos grožį. Daugiau pamaklinėjus, atradome ir Romos laikų amfiteatrą ir įspūdingo detalumo bažnyčią. Beje, ši įkurta ant kalno, nuo kurio atsiveria labai plati Liono panorama. Iš čia matyti, koks tai didelis miestas. Veikiausiai, jame dar tikrai yra ką atrasti, bet mus…
08.31 Pajutę tikrą atsipalaidavimą, šiandien nusprendėme praleisti dieną atskirai ir veikti tai, kas kiekvieno širdžiai miela. Tad, aš likau rašyti blogo, kuriam niekaip nelikdavo galimybių ir šiek tiek prasiskalbti drabužius, o Zapatdlo išsiruošė dar patyrinėti aplinkinius kalnus. Diena nusimato šilta (ne karšta!), saulėta ir šiek tiek vėjuota, bet pasivaikščiojimams ir rūbų džiovinimui turėtų būti pats tas. 😌 Vis dar mėgaujamės nuslūgusiais karščiais, nes Italija buvo gerokai mus pakaitinusi. Orų prognozė rodo, kad šiandien aukščiausia temperatūra sieks +22C. Reiškias, atvėsome mažiausiai dešimčia laipsnių. 🙂 Besibaigiant dienai galiu konstatuoti – imtis aprašyti visą ligšiol nutikusią kelionę, kaip ir skalbti rankomis, nėra lengva. Kaip sužinojau vėliau, ir Zapatdlo dienelė pasitaikė ne iš lengvųjų. Kol aš sėdėjau prie kompiuterio ir mėgavausi stogu virš galvos, jis sumanė lengvą pasivaikščiojimą iškeisti į kopimą kalno viršūnėn. Ir žinoma, kad metė iššūkį vienai stačiausių. Per 7 valandas intensyvaus kopimo ir stataus leidimosi nepažymėtais takais, Zap įveikė 13.5 km.…
08.29 Dieną pasitinkame su sudėliotu planu – traukiame tiesiai į Pizą, o ten pavaikštinėję, toliau važiuosime į Florenciją. Jei rasime padorią vietą apsistoti, liksime ten porai naktų. O ką daryti toliau, nuspręsime tada (pažiūrėsim kur koks oras, kokia nuotaika). Ruošiamės, renkam palapinę, kraunamės daiktus į mašiną ir vis vienas kito klausinėjam – ar tikrai važiuojam į Pizą? Na, lyg ir važiuojam. Susivedam kelionės tikslą į navigaciją ir.. ..nejudam iš vietos. 😀 Sėdim mašinoj ir svarstom, kažkaip “nekabina” tas Pizos/Florencijos variantas, nėra entuziazmo, nėra ūpo. Pajudam mašina dar 20 metrų, sustojam, galvojam. Atsibodo tas nuolatinis karštis virš +30C, atsibodo tas pats miestų vaizdas, pasiilgom gamtos, kalnų. Tad, ir vėl – tai, ką daryti? Reik kažkaip atvėsti. Ir atsivėsinom. Prancūzijoj. 😀 O buvo taip – dar vakar Zapatdlo benaršydamas google maps, akimis sukinėjosi aplink kalnus. Deja, aplink Gardą, kalnuose rodo lietų. Bet juk Alpės driekiasi ir per Prancūziją.. 😀 O toje pusėje,…
08.26 Susirinkom daiktus, užšokom į parduotuvę ir vėl į kelią. Šį kartą traukiame į Levanto, kuriame norėtume apsistoti porą naktų, nes kitą dieną planuojame pražygiuoti visai žinomu “Penkių kaimų” (Cinque Terre) maršrutu. Šiame regione susiradome kempingą “Nature Lovers” (skambu, tiesa?), kurio šeimininkas laisvai kalba angliškai, bet už tai atsakymus į visus klausimus pradeda “Hey man..” 🙂 Ir toks jo būdas visai tinka tai vietai – šlaituose įkurtas kempingas yra gausiai apsuptas augmenijos, o dėl karščio ir drėgmės, oras primena tropikus. Visai jaukioje vietoje įtalpinę savo palapinę, nuėjome pasėdėti į kempingo bariuką, kuriame galėjome pasinaudoti nemokamu wi-fi. Gamtinėmis medžiagomis dekoruotas baras puikiai tarpsta žalioje aplinkoje, o mes imame jaustis kaip Baly. Nujaučiu, kad ilgiau čia pagyvenusi ir aš į visus kreipčiausi “hey man”. 😀 Vaikydamiesi staiga užplūdusios atsipalaidavimo bangos, užsisakėme po bokaliuką vietinio alaus ir besimėgaudami gautais nemokamais užkandžiais, pradėjome dėlioti tikslesnį rytojaus planą. Diena turėtų būti debesuota, iškristi šiek tiek…
08.24 Taip gerai vakar pavakarojom, pasvajojom apie gyvenimą Portofino stiliumi, o šiandien nuo pat ryto kažkas negerai. Gal ne ta koja iš palapinės išsirangėm, bet atrodo pagedęs tas Svietos kempingas. Nei malonus, nei patogus. Reikia greičiau vyniotis į Genują. Dar kartą užmetę akį į google maps, pakankamai arti Genujos centro radom parkingą (8€/5h). Aikštelė pasirodė pakankamai saugi ir civilizuota, tad ten ir palikome Reptiliją saugoti mūsų daiktų. Mums bevaikščiojant po karštą Genują, Zap dar paskambinėjo į kelis kempingus, vildamasis surasti vietelę artėjančioms nakvynėms. Kai kuriuose kempinguose vietų nėra (nenustebino), kai kurie pasiūlė paskambinti po pietų, kai bus matyti, kas išvažiavo. Viename kempinge pasiūlė dalintis plotą su dar viena palapine (nustebino), bet mes taip nenorim. Norim savo ploto, jei ne kambary, tai bent aplink palapinę. 🙂 Nesutrikusi administratorė pasiūlo paskambinti vėliau – gal kažkas atlaisvins pitch’ą. Įgavę vilties, kad vietos dar gali atsirasti, nusprendėm toliau tyrinėti senąjį uostamiestį, o į kempingus…
Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas…
08.14. Nuo palapinės nupurtę rytinę rasą, išdardėjom į ilgą kelią. Važiavom visą dieną, stojom tik pavalgyti, bet kelias sėkmingai vyniojosi. Vokietijos sieną kirtome jau besileidžiant saulei. Mūsų magelis tuo metu kaip tik užgrojo Rammstein. Priėmėm tai, kaip gerą ženklą, Vokietija mus priima. 😎 Atvažiavom nakvoti į mums mažai žinomą Chemnitz. Čia išsinuomavome mažutę, bet jaukią studiją. Po visos dienos greitkeliuose, labai greit ir labai saldžiai nulūžom. 08.15 Rytą skyrėm valandėlę patyrinėti, kas tas Chemnitz. Miestas pakankamai didelis, bet be mažučio senamiesčio ir didžiulo paminklo K. Marksui, nieko ypatingo jis neturi. Su komunizmo tėvu paveiksluotis nenorėjom, tad mieliau patraukėm toliau į kelią. Važiuojam patyrinėti Švarcvaldo (Black Forest). Nebuvome tikri, kiek kilometrų pavyks įveikt, tad tik vakare, įvertinę savo progresą, sustojom degalinėj ir pradėjom internete ieškoti kempingų. Nutarėm išsyk paskambint ir užsirezervuot vietą/ pranešti apie savo atvykimą, mat panašu, kad kempingai dirba iki 20 val., o mes ketiname atvykti vėliau. Paskambinus kelioms…