Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…
Tag: Gražus
Būna momentų kai daugelio galvoje sukasi mintys noriu tą padaryti, noriu tą, atsiranda daugybė dalykų ir susimąstai – kodėl nedarai jų, kas trukdo? Į tokius atsakymus dažniausiai nerandama tvirtai save pateisinančio atsakymo, nes net nevisi dalykai būna sunkiai įgyvendinami. Pavargsti nuo kasdienybės, pritrūksta paprasto paskatinimo, įkvėpimo, kad suprastum, jog turi daug didesnę tikimybę negu kiti, kiek gali prarasti neišnaudodamas galimybių, duoto laiko, neįvertindamas tuo ką gali, ką turi. Keletas filmukų, kurie gali duoti spyrį Gyvenimas gražus Al Pacino sensėjus 😉