O, dievulėliau.. Diena, kuri manėme ateis dar tikrai negreitai, įsiveržė į mūsų gyvenimus mums net nespėjus mirktelti! Na ir gerai, mažiau laiko liko įtampoms, pergrūstiems planams ir persimąstymams. 🙂 Tataigis, rugsėjo 13-tą paturėjus vos dvi labai saldaus miego valandas, pakilome lankyti Londono ir jo apylinkių. Pirmosiomis dienomis išsinuomavom mašinytę ir labai atsargiai išriedėjom Bath miesto link. Nejuokas ryte važinėtis vienoje kelio pusėje, o perpiet suktis jau kita kryptimi judančiu žiedu. 😀 bet niekis, Zapatdlo puikiai susidorojo su užduotimi ir apsiėjome be didelių kliurkų. Čia nepaisykim mano nuolatinių aikčiojimų, kad tuoj nunešim kitos mašinos veidrodėlį keleivio pusėj. 😀 Trečią dieną eisme dalyvavom kaip visi vietiniai, net visokie senoliai kelyje ėmė erzinti. Jaučiamės pasikėlę. 😀 Bath – romėnų palikimo miestas, kuriame siūloma išties pasilepinti romėniškų vonių procedūromis! Mes apsiribojome architektūriniu pažioplinėjimu bei kava ir nelikome nusivylę. Miestas – lėtas, pilnas turistų ir tikrai vertas pasigrožėjimo. Čia praleidome gal porą valandų, bet jaučiamės…
Tag: įspūdžiai
Beveik 2 savaitės Dominykos Respublikos akimimirkų per 10 minučių 😉
Ačiū Dareliui už operatyvų montažą! 🙂
Diena #2 – spalio 13
6:00 mes jau pasiruošę lipti į kalną, daiktai supakuoti, pupelių ir tuno prikirtę. Vakar 4 dienom prisipirkom tuno ir pupelių koncervų, turi visko ko mums reikia 🙂 Gidas siūlė nusipirkti, čia vietoj, ryžių ir vištos, bet mums ir pupelės su tunu limpa 🙂
6:10 vis dar laukiam gido.
6:20 einam pas gidą į namus. Oooooo mañana, teko gidą prikelti, matyt vakar fiesta užsitęsė.
Apie 7:00 pasukom viršūnės linkme. Daiktai ant mulo, gidas sėdi ant mūsų medicininio žirgo 🙂 Su savim pasiėmėn tik ko belipant gali reikėti – vanduo, užkandžiai, fotikas.
Žygis prasidėjo palengva, per palmių ir bambukų giraitę. Iš pradžių sekėm paskui kažkokį baltą arklį, kuris vėliau pasiliko mums už nugarų. Šią dieną reikia pasiekti La Comparicition stovyklavietę ~18km kelio.
Lipant aukštyn stebino kaip keičiasi gamta nuo palmių iki ale kažkokių spygliuočių. Apačioj ryte buvo taip drėgna, kad rasojo fotiko objektyvas. Gidas nebuvo labai kalbus ir gerai netrukdė mums 😉
Kelias vis statėjo, saulė kepino, dūšia vis baladojosi, ypač man už nugaros 🙂 Pirmi 7km jau parodė, kad
Galvoja dar skamba AC/DC – MISTRESS FOR CHRISTMAS:
Jingle bells, jingle bells
Jingle all the day
I just can’t wait till Christmas time
……
🙂
Eii…, bet po velnių penktadienį jau pavasaris!!! Laikas kaip žaibas žiemą išsineša. Pabandžius mintyse žiemą atsukti nors iki “I just can’t wait till Christmas time” – žiema buvo puiki neskaitant keleto iššūkių 🙂 bet be jų neišeina ir nuobodu. Žiema man nežiema, kai nėra šalčio, sniego ir geros kompanijos, su kuria galima pasikurti 🙂 tad šia žiema kol kas skųstis negalima!
Mes savo ruoštu iš žiemos pasiėmėm, tiek kiek pasiėmėm 🙂 Kai kas liko tik mūsų atmintyse, kai kas įsiamžino ir skaitmeniniu formatu 🙂
Jau senokai laikas į plačiąją erdvę paleisti tai ką matėm JAV ar kaip mes atrodėm 😉 Jau atslūgo klausimų lavinos – kaip Grand Canyon’as, ką Las Vegas’e, koks New York’as, kur ..? Užtruko vaizdai atkeliauti iki čia, daug pasiteisinimų neturim – esam tinginiai (very busy). Daugelis jau bus matę ir girdėję bent vieną iš ~5 (….?) didžiųjų prezentacijų (gido dalia) ar bandę tardyti mus. Kas nematė gali dabar pažvelgt, o jei norės išgirst – turės mus gyvus pagaut =D
Galit įvertinti, kad Grand Canyon’as ir New York’as tikrai nėra patys įspūdingiausi taškai, kaip daugelis galvoja – tik dideli ir garsūs vardai (aišku ne tokie ir blogi). Buvo neviena vieta, kuri gerokai juos pranoko. Dabar neatskleisim kas labiausiai patiko (galit spėt), kas nepatiko (tokių nebuvo 😉 ). Bus dar bent vienas įrašas (nebent privers kas nors daugiau rašyti) – kiek mylių padarėm, kas brangiausia buvo, kas daugiausiai iš nuostabos vertė sakyti eik tu na… kaip gerai 😉
Aišku įamžinti vaizdai neperteikia tikrojo įspūdžio. Amerika šalis, kur supranti, kad kažkas su objektyvu žiauriai negerai – fotografuoji miesto vaizdą, o pažiūri, kad į nuotrauką tilpo tik durys ir langas hmnmnm 🙂
Suabejojot…? 😉 Vis dar būna ateina koks SMS – “kad ir kur būtumėt…”, “…gal jau grįžę…”. Iš tiesų visi ekspedicijos dalyviai grįžę į ten iš kur atvyko – kas ieško gyvenamo kampo, ruošiasi naujom pareigom, kas ieško darbo, kas tęsia senus darbus, lopo namus 😉 Mes padarėm ameriką!
Vienas iš mūsų kompaniją varančių veiksnių buvo muzika. Turėjom keletą savo CD, bet per mėnesį laiko kiaurom dienom su 4 CD gali ir nepasisekti 😉 Amerikoje buvo gerai, dažnai galėjom surasti radio stotį, kuri grojo teisingą muziką – Rock Radio. Kalifornijoje lekiant į sekvojų miškus susivėlinom ir atėjus vidurnakčiui buvom dar kalnų apačioje. Kildami į kalną nuvažiavome gal tik 20-30 mylių, bet tai truko dar ~3 val. – į kalną mus užvežė Rock Radio 😉
Keliaujant buvo vietų, kur radijas grojantis Rock nutrūkdavo, bet visada galėdavome rasti Country muzikos radiją – ši muzika čia labai populiari, nereikia net Texas’o. Niekad nebuvome Country muzikos gerbėjai ir kas pažįsta mus galvoja,
Šiandien (2010-07-22) aplankėme paskutinį suplanuotą objektą – white sands. Iš viso aplankėme tris dykumas ir jų neįmanoma tarpusavyje palyginti. White sands iš pažiūros atrodo paprastų baltų kopų krūva, bet kai žengi žingsni ant balto smėlio, pačiupini jį apima keistas jausmas – norisi paragauti smėlio, lyg vaniliniai ledai, norisi bėgti, o amerikiečiai nuo kopų su rogutėmis čiuožinėja 🙂 Metėme batus ir bėgome per kopas, šokinėjome nuo jų – labai smagu. Nors white sands pavojinga vieta ir po saulėlydžio čia neleidžiama niekam lankytis – tai JAV raketų bandymo poligonas. Čia netoli Alamongordo miestelio prieš 65 metus buvo atliktas pirmasis JAV atominės bombos testas. Pakeliui aplankėme raketų bandymo centrą (white sands missile range). Beveik prieš dvi savaites jau galėjome prognozuoti savo optimistinius tempus ir optimizavome maršrutą – išmetėme Great salt lake ir viskas kas virš jo yra. Visko nebūtų pavykę aplankyti,tad išmetėme, tai kas toliausiai ir turėjo mažai taškųpakeliui. Taip bandėme sutaupyti laiko,…
Vakar (2010-07-18) aplankėme Bryce canyon‘ą. Buvo gaila palikti Zion Canyon‘ą tiek mažai jo pamačius, bet nei vienas nepasigailėjome aplankę Bryce. Važiuojant į Bryce nacionalinį parką daug kilome į kalną, matėsi tik miškas ir nieko daugiau, net suabejojome ar verta čia važiuoti ir mokėti 25$. Emka net pamąstė garsiai – “sukamės, ką ten mokėti už kažkokios stepės pažiūrėjimą”. JAV visi nacionaliniai parkai mokami nuo 10$ iki 25$. Mums vėl pasisekė. Apsimetėme kvailais turistais ir prie parko įvažiavimo būdelės pakišome kelių kitų jau aplankytų parkų bilietus – „gal galime, kurį nors iš šių panaudoti?“. Parko dabuotoja atsakė – „Taip!“. Įsigijome metinį leidimą įvažiuoti į visus JAV nacionalinius parkus, reikėjo primokėti tik skirtumą 15$, bendra “Annual Pass” kaina 80$. Nuo vakar jau sutaupėme 20$, o priekyje laukia dar bent 3-4 parkai ir už juos mokėti nebereikės! JAV naivumas labai padeda – nepabandysi nesužinosi 😉 Pasirodo Bryce Canyon‘as buvo apsuptas kalno, o mes buvome…
Tęsiam kanjonų maratoną. Dažnai nakvojame kempinguose, naudojamės savo nauju namu. Palapinę įsigijome dar būdami San Franciske, nebloga troba – lengvai pasistato, dvejos durys, stoglangiai, kilimėlis prie vienų durų, grindys beveik atsparios vietinės augmenijos spygliams. Pieš paskutinę naktį (2010-07-16) kempingą pasiekėme jau sutemus – Glen Canyon nacionalineme parke. Palapinę buvo galima statyti kur nori prie ežero pležo. Statyboms vietą pasirinkome kiek nuošalesnę, nes prieš amerikonišką stovyklavimą su maža palapine jautėmės kiek menkoki. Amerkiečiai prie ežero atvažiuoja su didžiuliais furgonais, atsitempia dar didesnius namus, du vandens motociklus, du keturračius ir motorkę 🙂 Pradėjus statyti palapinę pasirodė, kad smėlis apaugęs kažkokia žolyte su piktais spygliais – susibadėm kojas, rankas kol pasistatėm palapinę, bet ryte nugara apsėjo lyg ir be okupunktūros (gerai paklojom pamatus). Aplakėme Zion Canyon – tai antras mūsų kanjonas po Grand Canyon. Nereali vieta, o spėjome apžiūrėti tik mažą kanjono dalį. Šis kanjonas gerokai mažesnis (12 mylių) už Grand Canyon‘ą (270…
Jau lekiam link Las Vegas’o. Bus paskutinis miestas mūsų maršrute, miestas kur galima daug, kad tik daugiau pinigų išleistum (gerti alutį gatvėje 🙂 ). Jau mėgaujamės JAV gamtos unikalumais. Aplankėme sekvojų girias (medžiai milžinai). Vakar (2010-07-12) palikome Los Andželą, čia turėjome nedaug laiko, bet pakako, kad pamatytume ką planavome. Kol kas užsispyrimo mums netrūksta, vakar išsimaudėme Ramiajame vandenyne apėme tingulys, taip gerai buvo pleže 😉 susivėlinome išvykti, bet vis gi patraukėme link Sekvojų. Nakvynės vietą radome, tik apie antrą valandą nakties, ilgai važiavome į kalną aplink nieko nesimatė, bet buvo aišku, kad kylame aukštai. Paskutinis vairavimas atiteko emkai, iškankinome iki dugno – „dar į kalniuką, gal dar šiek tiek pavažiuojam, tuoj bus rest place“ ir taip 3 val., o nuvažiavom, tik apie 20 mylių į kalną. Nakvojome ant pačio kalno viršaus daugiau nei 7000 pėdų aukštyje sekvojų girioje, ryte pasimatė vaizdas kur esame, pirmi žodžiai buvo – “eiktu na…” 😉…
Kadangi atsiranda vsi daugiau nepatenkintų marijos žemėje, kad per mažai apie mus žino užvesim naują temą su trumpais pranešimais, kur esam. Pasitaikius didesniems laisvo laiko tarpams pratęsim išsamesnius nuotykių aprašymus. Ilgiems aprašymams vis nelieka laiko. Čia mums laikas lekia, nors kokia savaitės diena jau pametėm, kiekvienam vis kita, o tai gerai reiškias atostogaujam. Pastoviai planuojam kelias dienas į priekį. Atvykus į kokią nors vietovę norisi kuo daugiau iš jos pasiimti. Dienomis kelyje vairuotojai keičiasi ir islsisi, o Powers‘as dirba šturmanu, bei buhalteriu 😉 Sturmano darbą kartais perima ir patys vairuotojai. Šiandien (2010-07-10) palikome San Franciską, čia praleidome 3 naktis. San Francisko oro uoste pasiėmėme naują mašinytę – šį syki nebe amerikoniška ir kiek ekonomiškesnė, Nissan Altima 2.5 S. Skirtumas jaučiasi iškart garsas nebe tas, bogažninkas mažesnis, kai vairuoji rankom nėra patogaus atlošėlio pasidėti, nors traukos turi ir ant galinės sėdynės atsipūsti tai pat neblogai, o bordačiokas du sykius didenis ir…
Šalyje, kuri kartu su manimi šventė mano gimtadienį laikas bėga greit. Sunkiai spėjam viską aprėpti, o judėti reikia tolyn, norint kuo daugiau savo planų įgyvendinti. Nelieka laiko likusiems už 14000 km perduoti žinutėms apie save. Jau praėjo kelios dienos po mano gimtadienio, per tą laiką palikom New York‘ą, aplankėm Washington‘ą ir atskridom į San Franciską. Štai kelios laisvos minutės, kol kelionės draugai mėgaujasi trumpu poguliuku. Dėkui visiems už sveikinimus!!!!! Dėkui šalia buvusiems draugams padovanojusiems amerikietiškos dvasios 😉 Gaila, kad ne visi atvykote. Pirmą kartą gimtadienį pasitikau šalyje, kuri švenčia kartu su manimi. Balius prasidėjo 21:20 fejerverkais Manhatano salos (New York) rytinnėje kakrantėje. Svečių tikėjausi daug – buvo, net visa pakrantės magistralė uždaryta, kad būtų, kur visiems dalyviams susispausti. Per žianiasklaidą visiems buvo pranešta ateiti anksčiau keletą valandų, norint užsiimti geresnes vietas. Mes taip pat atėjome anksčiau – likus 1:30 iki pradžios. Artėjo fejerverkas, daugėjo svečių – susirinko kur kas daugiau…
Šiandien traukiame Niujorko link (2010-07-02). Važiuojame šiek tiek kalnuotu keliuku ir bandom kažką parašinėti blogui. Kažkaip blogui pildyti visai laiko nelieka. Visą laiką atima vairavimas, šturmanavimas, vietų ieškojimas, na ir žinoma pasivaikščiojimai po JAV miestus ir žymias vietas. 2010-06-29 Čikaga Pirma stotelė mums buvo Čikaga. Kol kas įspūdingiausia aplankyta vieta. Visiškai nesitikėjom jog šis miestas paliks mums tokį įspūdį ;D. Visur kur beėjom įspūdžiams išreikšti trūko žodžių. Atvažiavom į centrą su metro, išlipom, užkilom laiptukais ir visų žandikauliai nukrito žemai… truputį pasivaikščiojom po centrą ir patraukėm link hostelio. Čia teko susipažinti su dar vienu JAV ypatumu.. „TAX IS NOT INCLUDED“ (mat hostelį planavom gauti už 160$, o gavom už 223$). Tai mus stipriai išgązdino. Bijojom kad dar nepridėtų stebuklingų mokesčių prie mašinų nuomų ir t.t. Pasiėmę hostelį ir išėjome pasivaikščioti po Čikagą ir kas nustebino,kad niekur neradom kur nusipirkti alaus, net kabokų jokių aplink nelabai rasi. Vakare turėjome susitikti su…