09.07 Jau vakar tamsoje išlipus iš mašinos, pirmiausia, ką pajutome, tai mėšliuko kvapą, kurį tuoj pat papildė kažkur netoliese mūkančios karvės. Tikras kaimukas. 🙂 Apėjom, apsižiūrėjom – kempingas paprastas, bet normalus. Jau ne pirmą kartą nustembame, kad tokioje vietoje, lyg “vidury niekur”, visuomet yra poilsiautojų. Išsimiegoję, atrodo, senokai naudotoj palapinėj, sumokėjome administratoriui juokingus 11.20 € ir toliau į kelią. Šiandien kilometrai kaimo keliukais sukosi lėtai, todėl nusprendėme bent dalį kelio įveikti mokamai. Paaukoti eurai padėjo ir jau šią naktį leidome Niurnberge, Vokietijoje. Čia gavome tokius mandrus, stilingus ir net kompiuterizuotus (net norint atsirakinti duris, reikia app’so) apartamentus su balkonu, kad buvome lengvai nustebinti ir labai pamaloninti. Greit iš galvos išmetėme apmąstymus eiti pasivaikščioti po naktinį miestą ir verčiau likome mėgautis savo naująja rezidencija. 😀 09.08 Išsimiegoję moderniuose vokiškuose apartamentuose, visai turėjome ūpo šiek tiek apsižiūrėti kas tam Niurnberge. Nors rytą gąsdino lietus, jau po valandos ėmė lįsti saulė ir visai…
Tag: Kempingas
08.29 Dieną pasitinkame su sudėliotu planu – traukiame tiesiai į Pizą, o ten pavaikštinėję, toliau važiuosime į Florenciją. Jei rasime padorią vietą apsistoti, liksime ten porai naktų. O ką daryti toliau, nuspręsime tada (pažiūrėsim kur koks oras, kokia nuotaika). Ruošiamės, renkam palapinę, kraunamės daiktus į mašiną ir vis vienas kito klausinėjam – ar tikrai važiuojam į Pizą? Na, lyg ir važiuojam. Susivedam kelionės tikslą į navigaciją ir.. ..nejudam iš vietos. 😀 Sėdim mašinoj ir svarstom, kažkaip “nekabina” tas Pizos/Florencijos variantas, nėra entuziazmo, nėra ūpo. Pajudam mašina dar 20 metrų, sustojam, galvojam. Atsibodo tas nuolatinis karštis virš +30C, atsibodo tas pats miestų vaizdas, pasiilgom gamtos, kalnų. Tad, ir vėl – tai, ką daryti? Reik kažkaip atvėsti. Ir atsivėsinom. Prancūzijoj. 😀 O buvo taip – dar vakar Zapatdlo benaršydamas google maps, akimis sukinėjosi aplink kalnus. Deja, aplink Gardą, kalnuose rodo lietų. Bet juk Alpės driekiasi ir per Prancūziją.. 😀 O toje pusėje,…
08.26 Susirinkom daiktus, užšokom į parduotuvę ir vėl į kelią. Šį kartą traukiame į Levanto, kuriame norėtume apsistoti porą naktų, nes kitą dieną planuojame pražygiuoti visai žinomu “Penkių kaimų” (Cinque Terre) maršrutu. Šiame regione susiradome kempingą “Nature Lovers” (skambu, tiesa?), kurio šeimininkas laisvai kalba angliškai, bet už tai atsakymus į visus klausimus pradeda “Hey man..” 🙂 Ir toks jo būdas visai tinka tai vietai – šlaituose įkurtas kempingas yra gausiai apsuptas augmenijos, o dėl karščio ir drėgmės, oras primena tropikus. Visai jaukioje vietoje įtalpinę savo palapinę, nuėjome pasėdėti į kempingo bariuką, kuriame galėjome pasinaudoti nemokamu wi-fi. Gamtinėmis medžiagomis dekoruotas baras puikiai tarpsta žalioje aplinkoje, o mes imame jaustis kaip Baly. Nujaučiu, kad ilgiau čia pagyvenusi ir aš į visus kreipčiausi “hey man”. 😀 Vaikydamiesi staiga užplūdusios atsipalaidavimo bangos, užsisakėme po bokaliuką vietinio alaus ir besimėgaudami gautais nemokamais užkandžiais, pradėjome dėlioti tikslesnį rytojaus planą. Diena turėtų būti debesuota, iškristi šiek tiek…
08.24 Taip gerai vakar pavakarojom, pasvajojom apie gyvenimą Portofino stiliumi, o šiandien nuo pat ryto kažkas negerai. Gal ne ta koja iš palapinės išsirangėm, bet atrodo pagedęs tas Svietos kempingas. Nei malonus, nei patogus. Reikia greičiau vyniotis į Genują. Dar kartą užmetę akį į google maps, pakankamai arti Genujos centro radom parkingą (8€/5h). Aikštelė pasirodė pakankamai saugi ir civilizuota, tad ten ir palikome Reptiliją saugoti mūsų daiktų. Mums bevaikščiojant po karštą Genują, Zap dar paskambinėjo į kelis kempingus, vildamasis surasti vietelę artėjančioms nakvynėms. Kai kuriuose kempinguose vietų nėra (nenustebino), kai kurie pasiūlė paskambinti po pietų, kai bus matyti, kas išvažiavo. Viename kempinge pasiūlė dalintis plotą su dar viena palapine (nustebino), bet mes taip nenorim. Norim savo ploto, jei ne kambary, tai bent aplink palapinę. 🙂 Nesutrikusi administratorė pasiūlo paskambinti vėliau – gal kažkas atlaisvins pitch’ą. Įgavę vilties, kad vietos dar gali atsirasti, nusprendėm toliau tyrinėti senąjį uostamiestį, o į kempingus…
08.22 Pagaliau kirtom Italijos sieną! Ilgai iki šios šalies važiavom, tad bus įdomu, ką gero ji turi pasiūlyti. 🙂 Pradžiai, sustojome miestelyje Cernobbio apsipirkti ne šveicariškom kainom (daug gaminamės patys, tai dažnai ir apsipirkinėjam). Taip pat, grįžę į ES, atgavom neribotą mobilųjį ryšį, tad paskubėjome atrašyti bei paskambinti visiems, kurie bandė su mumis susisiekti Šveicarijoje. Netrumpai užtrukę su apsipirkimu ir pietumis, prie Komo ežero pasivaikščiojome tik po pietų. Vieną jo krantą apžiūrėjome iš miestelio, kuriame buvome sustoję, o vakare, pritvoti vis dar intensyvaus karščio, pašliaužiojome pačiame Komo mieste. Oras lyg ir gražus, vakarojimui prie ežero tinkamas, bet mums neįprastas klimatas visgi išvargino. Tad, prisėdę ant parko suolelio, ėmėme ieškoti, kur čia toliau pavažiavus ir nakčiai ištiesus patinusias kojas. Greitai susipratome, kad šiuo metu reikia ieškoti ne “komfortiškos”, o “įmanomos” vietos nakvynei. Manėme, kad šveicariškos apartamentų kainos liko kitoje sienos pusėje, bet anaiptol – net kukliausi kambarėliai “pas babą”, dabar čia…
Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas…
08.18 Neskubėdami vedinam iš vakaro padegustuotą alų ir bandom susidėlioti naują veiksmų planą, mat dangus kaip sykis sugalvojo išsipliaupt per kone visą Šveicariją. Ketinome iškart šauti į kalnus, bet tokiu oru maklinėti per uolas nei malonu, nei protinga. Em-Ka pastangomis susekti kuo tikslesnes orų prognozes ir išvengti lietaus, maršrutas tiesiasi per aplankymo vertus miestus. Nusprendžiam imti, ką dangus duoda ir jau tryse varom į Berną. Čia, svarbiausias vietas apsukom per 1.5 val. Gana įdomi sostinė su sena architektūra, buvo smalsu apžiūrėti, kokiuose pastatuose yra įkurtos įvairių šalių ambasados. Miestas, manau, vertas ir ilgesnio patyrinėjimo, bet mes ir taip gerokai išmaišėm senamiesčio gatveles. Šį kartą norėjosi pleškinti nuotraukas ir nors juostelėje vietos pakako, laiko turėjome ne tiek ir daug – šiandien dar norime įveikti gabalėlį kelio. Lėkdami autostrada, dar pašonėje pralekėme ir Jura kalnyną. Pamatėm, iš ko pavadinimą skolinasi žinomesnis kavos aparatas. 😀 Murten miestelio prieplaukoje prie ežero smagiai sukirtom pietus.…
Visai patenkinti atvažiavom į gana didelį ir labai civilizuotą kempingą. Buvo jau gana vėlu, tad tyliai nuriedėjom savo paskirto numerio link. Suradus savo pitch’ą, susipratom, kad ne akmenukai čia yra blogiausia – mums išskirtas ankštas žemės kvadratas neturi jokių jo ribas žyminčių krūmų ar tvorelės, viena jo kraštinė ribojasi su kemperio šonu, o kita – su 6 asmenų šeimos laisvalaikio zona. Likusios dvi kraštinės šiame dideliame kempinge yra gana intensyviai šlifuojami keliai į WC ir dušus. Tokioje intensyvioje aplinkoje, mūsų aikštelė atrodė, kaip sankryžoje pamesta nosinė. 😕 Staigų nuotaikos krytį suvaldėm perėmę galią atgal į savo rankas – vieną kraštinę užsistatėm Reptilija, nuo šeimos atsiribojome palapine, o prie kemperio įsikūrėm savo poilsio zoną su šviečiančiom lemputėm. Na, o ketvirta kraštinė liko atvira šlepetes per žvyrą braukiantiems smalsuoliams su rankšluosčiais ir vaikams su triratukais. 🙂 Nuotaikos pakilimą atšventėm kempingo restorane išgėrę po bokalą. Gerdami, žvalgėmės aplink ir stebėjomės, kad toks didelis,…
08.14. Nuo palapinės nupurtę rytinę rasą, išdardėjom į ilgą kelią. Važiavom visą dieną, stojom tik pavalgyti, bet kelias sėkmingai vyniojosi. Vokietijos sieną kirtome jau besileidžiant saulei. Mūsų magelis tuo metu kaip tik užgrojo Rammstein. Priėmėm tai, kaip gerą ženklą, Vokietija mus priima. 😎 Atvažiavom nakvoti į mums mažai žinomą Chemnitz. Čia išsinuomavome mažutę, bet jaukią studiją. Po visos dienos greitkeliuose, labai greit ir labai saldžiai nulūžom. 08.15 Rytą skyrėm valandėlę patyrinėti, kas tas Chemnitz. Miestas pakankamai didelis, bet be mažučio senamiesčio ir didžiulo paminklo K. Marksui, nieko ypatingo jis neturi. Su komunizmo tėvu paveiksluotis nenorėjom, tad mieliau patraukėm toliau į kelią. Važiuojam patyrinėti Švarcvaldo (Black Forest). Nebuvome tikri, kiek kilometrų pavyks įveikt, tad tik vakare, įvertinę savo progresą, sustojom degalinėj ir pradėjom internete ieškoti kempingų. Nutarėm išsyk paskambint ir užsirezervuot vietą/ pranešti apie savo atvykimą, mat panašu, kad kempingai dirba iki 20 val., o mes ketiname atvykti vėliau. Paskambinus kelioms…
Šį rytą leidome sau kiek ilgiau pamiegoti, bet kėlėmės vis tiek anksti. Rudenėjant saulė danguje laikosi ne taip ir ilgai, o ypač kalnuose. Ir nors šiandien vis dar maudžia sąnarius, dieną norisi išnaudoti tyrinėjimams. Tad, dar kartą pasišildę gražiuose dušuose, prie pusryčių stalelio susidėliojom veiklos planą ir pasitepę kelius Voltaren’u sėdom į mašiną. Ekskursiją pradėjome nuo Tromėjos. Šiame 1508 m taške susitinka pasisveikinti 3 kaimyninės šalys – Slovėnija, Italija ir Austrija. Kalnelis neaukštas, o viršūnė pasiekiama vos per porą valandų. Poilsinei dienai turėtų būti neblogai. Pradėjus eiti nurodyta kryptimi, jautėsi, kad kelias yra nesudėtingas ir labai aiškiai sužymėtas. Bet ir čia teko gana stačiai kopti. Manėme, kad kūnas po vakar priešinsis labiau, bet judėti buvo gan lengva. Aukščiau pakilusi saulė ėmė kepinti, todėl džiaugėmės, kad didžioji trail’o dalis slepiasi miškelyje. Pakankamai lengvai pasiekę viršūnę, maklinėjom aplink. Vieta viena žinomesnių, bet turistų čia nebuvo daug – keli senjorai, jauna vokiečių porelė…
Visą savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio – praleidom Kuršių Nerijoje. Penkias dienas pindėjome Preiloje, apartamentuose su vaizdu į Kuršių mares. Ryte mus pažadindavo saulė pakilusi virš Kuršmarių, naktį sapnus generuodavo bangų skleidžiamas white noise…. 😀 Nuo mūsų balkonetės iki marių buvo gal ~30 metrų (žiauriai arti) 😉 Savaitgaliui (penktadienis-sekmadienis) persikėlėm į Nidos kempingą. Tik atvykus žaiuriai džiaugiausi, neslėpiau nuostabos, kad čia lyg post apokaliptinėj gyvenvietėj – kempinge buvom vieninteliai gyventojai! Tiesa, šeštadienį atvažiavo keletas draugėlių 🙂 Kempinge jau ruduo, o prie jūros dar vis vasara… 🙂 Šiandien ryte nusprendėm, kad jau gana čia tūnoti ir traukiam į žemyną. Atsisveikinom su jūra, aš dar pabandžiau pasiturkšti kartu su medūzomis – nesužavėjo 🙂 Persikelėm keltu į Klaipėdą ir….. nekažkas čia dienos beliko. Dar susitvarkėm kelis reikaliukus ir likom nakvynės uostamiestyje 😀 Turim skalbenkę, tai dar ir išsiskalbsim. O ryt! O ryt! Rytoj tai jau turim gerą planą, varysim pažiūrėti ten, kur…
Oi, kaip gerai kempingas rudenį – anksti saulė leidžias, pasidaro tamsu, tai kiek čia besedėsi. Miško aplink nėra, tai laužo neprikūrensi – kirvukų turim, bet malkų ne :). Kortom ir kauliukais nelošiam, kaip kad vokiečiai daro, tai dešimtą jau gult varom. Tiksliau, nulūžtam po geros kelionių dienos 😀 Jau po dviejų tokių vakarojimų visai žvalus pradėjau jaustis 😉 Čia, Pirmos kempinge, mes jau vietiniai, turim savo krautuvę – Netto (ale LIDL konkurentas). Po žygio vakare varom vokiškų, stiklainyje supakuotų, sasyskų, migdomųjų ir šokoladukų 😀 Oras mus lepina vasariškai. Dieną temperatūra kerta net iki +26C, o gal ir daugiau 🙂 Žygiui gal net per karšta, galėtų būti ir gaiviau. Žmonas džiaugiasi, kad dar kelionės pradžioje svajojo, kaip norėtų paturėti šiltų dienų! 🙂 Išties šį kartą viskas gan strategiškai ir skaičiukais dėliojasi – pirmiausia šovėm į Vokietiją neeesss: 1) pradžioj savaitės rodė puikų orą be lietaus iki ketvirtadienio (rugsėjo 24), 2) tai…
Dienos planas nesudėtingas – nulekiam ~250km iki kempingo, pasistatom palapinę ir varom padaryti įžangą į “Tapytojų taką” (“Painters way”, “Malerweg”). Tai va…. Pirma dalis lengvai, antra dalis kažkiek kitaip… Atvarėm į tokį mielą kempingėlį, su nuostabiu vaizdu į parką, arti “hiking’o” takų, bet registratūra užrakinta. Teko skambyti nurodytu telefono numeriu – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Ką gi, renkamės kitą kempingą, juk aplinkui gal 7-9 kempingai. Lekiam link naujai pasirinkto kempingo, pakeliui mane suklaidina nuorodos į dar kitą kempingą – sekam nuorodomis vingiuotais keliukais, nervinuos, kad tenka važiuoti kažkokio kalnų traukinuko bėgiais, kažkiek gal nesaugu… 🙂 Saugiai atvykstam iki to kempingo, bet neatrodo, kad jame vietos būtų, o prižiūrėtojos taip pat nėra. Bandom skambyti, niekas neatsiliepia. Tuo tarpu, paskambinu į prieš tai pasirinktą kempingą – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Kai galiausiai pavyko prisiskambinti esamo kempingo registratorei, ši išgirdo, kad reikia kalbėti angliškai ir…