Sekančią naktį praleidome pavyzdingai ramiame kempinge, apsiėjome be jokių nuotykių. Na, gal galėtume išskirti tik tai, kad mums sugulus, svečiuose sulaukėme kažkokio gyvūnėlio, kuris mielai pasivaišino mūsų virtos sriubytės likučiais. Nujaučiu, kad
Tag: Kempingas
Pavėpsoję į Millau viaduką, naktį nusprendėme praleisti kur nors gretimuose miesteliuose. Eilinį kartą daug neanalizavę šovėm ir neprašovėm. Apsistojom iš pažiūros niekuo neypatingame pigiam kempinge, turinčiame vos kelis svečius ir pavydėtinai (gal net įtartinai) atsipalaidavusį anglakalbį šeimininką. 🙂 Visgi nuo kalno, ant kurio susirentėm savo palapinaitę, atsivėrė pasakiškas vaizdas.. Kalnai, žvaigždės, kažkur labai žemai it trupiniais pažertas miestelis ir mistiškai apšviesta uola, kurią lankysime rytoj. Ir visgi smagiausia buvo, žinote kas? O gi lakstantys laukiniai triušiukai! Po kempingą lakstė maži triušiukai! Čia jau ir vėl galite nujausti, kad daugiausia džiaugsmo tai sukėlė Žmonui. 🙂
Į pasimatymą su Salvadoru Dali atvykome dar tą pačią dieną, kai palikome draugus Barselonoj. Už bilietus palikome ne pačią mažiausią sumą, bet dievaži, negaila nė euro.
Na va, pabuvojom Faro. Iš ženklų matyti, kad ten didžiuojasi dar arabų pastatytu senamiesčiu, bet mūsų kažkaip tas jų paveldas neužkabino. 🙂 Už tai, visai dailioje jų “Laisvės alėjoje” išgėrėm kavytės (nedažnas atvejis Portugalijoje) ir išnešėm kanopėles į Ispaniją. Gera važiuoti nemokamais greitkeliais. 🙂
Pakeliui į Cullera, pasirinkome kelią vedantį pro Granadą. Jos pasiekti tądien nespėjome, bet labai dėl to nesijaudinom, nes jau buvome nusižiūrėję kempingą Antequera, prie kalno. Romantikai visgi. 🙂 Atvažiavus į vietą, ta romantika kaip ir ėmė blėsti.
Read the Post Ispaniški pasilepinimai #1
Šiandien (2010-07-22) aplankėme paskutinį suplanuotą objektą – white sands. Iš viso aplankėme tris dykumas ir jų neįmanoma tarpusavyje palyginti. White sands iš pažiūros atrodo paprastų baltų kopų krūva, bet kai žengi žingsni ant balto smėlio, pačiupini jį apima keistas jausmas – norisi paragauti smėlio, lyg vaniliniai ledai, norisi bėgti, o amerikiečiai nuo kopų su rogutėmis čiuožinėja 🙂 Metėme batus ir bėgome per kopas, šokinėjome nuo jų – labai smagu. Nors white sands pavojinga vieta ir po saulėlydžio čia neleidžiama niekam lankytis – tai JAV raketų bandymo poligonas. Čia netoli Alamongordo miestelio prieš 65 metus buvo atliktas pirmasis JAV atominės bombos testas. Pakeliui aplankėme raketų bandymo centrą (white sands missile range). Beveik prieš dvi savaites jau galėjome prognozuoti savo optimistinius tempus ir optimizavome maršrutą – išmetėme Great salt lake ir viskas kas virš jo yra. Visko nebūtų pavykę aplankyti,tad išmetėme, tai kas toliausiai ir turėjo mažai taškųpakeliui. Taip bandėme sutaupyti laiko,…
Vakar (2010-07-18) aplankėme Bryce canyon‘ą. Buvo gaila palikti Zion Canyon‘ą tiek mažai jo pamačius, bet nei vienas nepasigailėjome aplankę Bryce. Važiuojant į Bryce nacionalinį parką daug kilome į kalną, matėsi tik miškas ir nieko daugiau, net suabejojome ar verta čia važiuoti ir mokėti 25$. Emka net pamąstė garsiai – “sukamės, ką ten mokėti už kažkokios stepės pažiūrėjimą”. JAV visi nacionaliniai parkai mokami nuo 10$ iki 25$. Mums vėl pasisekė. Apsimetėme kvailais turistais ir prie parko įvažiavimo būdelės pakišome kelių kitų jau aplankytų parkų bilietus – „gal galime, kurį nors iš šių panaudoti?“. Parko dabuotoja atsakė – „Taip!“. Įsigijome metinį leidimą įvažiuoti į visus JAV nacionalinius parkus, reikėjo primokėti tik skirtumą 15$, bendra “Annual Pass” kaina 80$. Nuo vakar jau sutaupėme 20$, o priekyje laukia dar bent 3-4 parkai ir už juos mokėti nebereikės! JAV naivumas labai padeda – nepabandysi nesužinosi 😉 Pasirodo Bryce Canyon‘as buvo apsuptas kalno, o mes buvome…
Tęsiam kanjonų maratoną. Dažnai nakvojame kempinguose, naudojamės savo nauju namu. Palapinę įsigijome dar būdami San Franciske, nebloga troba – lengvai pasistato, dvejos durys, stoglangiai, kilimėlis prie vienų durų, grindys beveik atsparios vietinės augmenijos spygliams. Pieš paskutinę naktį (2010-07-16) kempingą pasiekėme jau sutemus – Glen Canyon nacionalineme parke. Palapinę buvo galima statyti kur nori prie ežero pležo. Statyboms vietą pasirinkome kiek nuošalesnę, nes prieš amerikonišką stovyklavimą su maža palapine jautėmės kiek menkoki. Amerkiečiai prie ežero atvažiuoja su didžiuliais furgonais, atsitempia dar didesnius namus, du vandens motociklus, du keturračius ir motorkę 🙂 Pradėjus statyti palapinę pasirodė, kad smėlis apaugęs kažkokia žolyte su piktais spygliais – susibadėm kojas, rankas kol pasistatėm palapinę, bet ryte nugara apsėjo lyg ir be okupunktūros (gerai paklojom pamatus). Aplakėme Zion Canyon – tai antras mūsų kanjonas po Grand Canyon. Nereali vieta, o spėjome apžiūrėti tik mažą kanjono dalį. Šis kanjonas gerokai mažesnis (12 mylių) už Grand Canyon‘ą (270…