Jau atėjo metas kalnams, pralėkti Transfagarasan keliuku tarp aukščiausių Rumunijos viršūnių – Moldoveanu ir Negoiu. Sustoti, išsitraukti žygio batus, išsitrinti kremu nuo saulės, įsidėti tuno skardinę į kuprinę ir pasivaikščioti aplink aukščiausias viršūnes 😀 Deja deja dejaaaa, pilasi ašaros į vidų, pilasi ir iš dangaus. Mobilekas nenustoja siųsti įspėjimų apie smarkius kritulius, kalnuotose vietovėse net iki 40mm. Kasdien lietus virš Rumunijos, net savaitei į priekį. :/ Teko judėti tolyn ir tikėtis, kad grįžtant Rumunijos kalnai mus įsileis! :* Vienas iš lietingo kelio atradimų – trumpas sustojimas pietums Sibiu miestelyje, kuris pavirto į ilgesnį pasivaikščiojimą po viduramžišką senamiestį.
Tag: lietus
08.29 Dieną pasitinkame su sudėliotu planu – traukiame tiesiai į Pizą, o ten pavaikštinėję, toliau važiuosime į Florenciją. Jei rasime padorią vietą apsistoti, liksime ten porai naktų. O ką daryti toliau, nuspręsime tada (pažiūrėsim kur koks oras, kokia nuotaika). Ruošiamės, renkam palapinę, kraunamės daiktus į mašiną ir vis vienas kito klausinėjam – ar tikrai važiuojam į Pizą? Na, lyg ir važiuojam. Susivedam kelionės tikslą į navigaciją ir.. ..nejudam iš vietos. 😀 Sėdim mašinoj ir svarstom, kažkaip “nekabina” tas Pizos/Florencijos variantas, nėra entuziazmo, nėra ūpo. Pajudam mašina dar 20 metrų, sustojam, galvojam. Atsibodo tas nuolatinis karštis virš +30C, atsibodo tas pats miestų vaizdas, pasiilgom gamtos, kalnų. Tad, ir vėl – tai, ką daryti? Reik kažkaip atvėsti. Ir atsivėsinom. Prancūzijoj. 😀 O buvo taip – dar vakar Zapatdlo benaršydamas google maps, akimis sukinėjosi aplink kalnus. Deja, aplink Gardą, kalnuose rodo lietų. Bet juk Alpės driekiasi ir per Prancūziją.. 😀 O toje pusėje,…