Kažkur buvome skaitę, kad N. Zelandijoje esama ežerų, į kuriuos yra išvesti po žeme gyvenančio Velnio dūmtraukiai. Pasileidome ieškoti sieros garus leidžiančio vandens Rotorua regione. Pradėję nuo nemokamų pramogų, suradome viešai prieinamą ežerą, prie kurio sustojusias pavalgyti šeimas terorizuoja tuntai paukščių! Komiškas ir kone Disnėjaus animacijos vertas vaizdelis – laimingi piknikautojai ir visa gausybė įvairiausių paukštelių.. Jei nebūtų juokinga, būtų idiliška. 🙂 Ne čia rasta fauna, visgi, mus nustebino labiausiai. Pirmiausia, buvome pakerėti kvapo – žvalinantis gendančių kiaušinių aromatas teikė užuomeną, kad esame ten, kur reikia. Ir tikrai, tolėliau radome Velnio dūmtraukius! Baltame, tarsi guašu išmaišytame, vandenyje stūkso juodi akmenys ir visai šalia, į paviršių keldama burbulus, garuoja smirdinti siera. Greičiausiai dėdė mokslininkas skubėtų čia mus pataisyti, jog tai netikra siera, o kažkoks sulfatas. Bet gi mes žinome, iš ko Velnias sriubą verda, mūsų neapgausi. 😉 Po šito, nuvykę patirti mokamų pramogų į Waimangu nacionalinį parką, susipratom, kad aikčioti iš…
Tag: linksmybės
– Tu neturi nė bito sąžinės! šaukia įskaudintas programuotojas… © koks tai nežinomas, įskaudintas programuotojas
Kartais ši istorija, nors ir iš pirmų lūpų, bus pasakoja trečiuoju asmeniu J.
Darbo pabaiga. Kaži ką nuveikus šiandiena pamąstęs ir nesumastęs Andriukas pasibalnojo savo ne tokį galingą plieninį žirgą. Gal tiesiog reikėtų sakyti ponį, bet ir tai netaiklu. Žodžiu užsėdo ant dviračio ir numynė sau įprasta kryptimi. Bemindamas ir klausydamas savo mėgstamos muzikos dairiausi į rudenėjantį Vilnių, dailias merginas ir kur nors kiūtinančius šuniukus. Aišku įsivaizdavau, kad minu ne asfaltu, o kažkur kaimo takeliukais palei nupjautas kultūras. Na taip save ramino Andrius dažnai, deja jo vidinis pasaulis ne toks jau ir paprastas, kad apgauti kokiais tai rugių laukais J. Na kaip ten bebūtų bemindamas sumąsčiau, tebūnie šiandien sportas. Susiradau kokias tai kleckuotas sportui skirtas kelnes, maikutę, jau spėjusius apdulkėti sportinius batelius. Žodžiu pilna komplektacija pagalvojau ir išlėkiau sportan.
Dar penkis kartus grįžo Andrius namo, nes vis tik senokai sportan ėjo, tai rankšluostį, tai kuom nusiprausti, tai galų gale kuom persirengti baigus treniruotę pamiršo pasiimti.
Pagaliau tikslas pasiektas – jis sporto klube. Administratorė maloniai viską paaiškino ir aš persirengęs tvirtu žingsniu įžengiau į treniruoklių salę. Ramia eisena išsitiesęs, nes vis tik kupra insimetus, nužvelgiau visus čia esančius, tiek žmones, tiek tuos šalto plieno treniruoklius kuriuos šiandiena bandysiu sutriuškinti savo nepažabota jaunuolio energija J.Vat čia ir prasideda labai
Senai žinoma ir visada pralinksminanti. Autorius nežinomas.
Kovo 1 d. Valio mums pasiūlė gerą sutartį! Statysime dvylikos aukštų gyvenamąjį namą! Iš džiaugsmo išgėrėme dvi dėžes alaus.
Kovo 2 d. Užsakovui nepatinka, jog baigsime tada, kai baigsime. Jis prašo konkretesnių terminu. Tamsūs žmonės užsakovai, jie visiškai neišmano šiuolaikinių technologijų.
Kovo 2 d. Planavome terminus, išgėrėme tris dėžes alaus. Petras sako, jog darbo yra keturiems mėnesiams. Iš tiesų – aštuoniems. Užrašėme 12, nors, regis, anksčiau nei per 16 vargu ar spėsime…
Kovo 4 d. Švenčiame pasirašę sutartį.
Kovo 5 d. Švenčiame pasirašę sutartį.
Kovo 6 d. Petras pardavė tuščius butelius.
Kovo 7 d. Tęsiame išgertuves už pinigus, gautus Petrui pardavus butelius.
Kovo 8 d. Švenčiame Moters dieną. Moterų neturime – šventės niekas negadina.