Trečiadienį, po dar kone dešimties valandų, nusileidome Auklande. Šį kartą pavyko praktiškai viso skrydžio metu saldžiai pramiegoti (nors gardžiųjų patiekalų nepraleidome!), tad laikas prabėgo nejučia. Dar besileidžiant buvome prilipę prie iluminatoriaus ir seilėjomės akimis glostydami žemyno reljefą. Grožis, grožis! Pasų ir biologinės apsaugos kontrolę praėjome gana lengvai. Buvome pasiruošę visus dokumentus, galimai reikiamą informaciją, deklaravome žygio batus, miegmaišius bei atsivežtą kavos pakelį. Skamba juokingai, bet kadangi elgemės pagal protokolą, niekur neužtrukome ir buvom gražiai aptarnauti bei įleisti pamaklinėti tuose šalies grožiuose. 🙂 Iš oro uosto, už kokius 20 vietinių pinigų, mus mielai pavežėjo greitasis autobusiukas. Buvo labai keista stebėti, kaip mūsų lagaminai rieda atskiroje uždaroje priekabaitėje. Galbūt vylęsis surinkti daugiau žmonių, autobusiuko vairuotojas jų į saloną krauti neleido. Visgi buvome vieninteliai keleiviai, tad zelandas smagiai palaikė su mumis pokalbį ir negailėjo praktiškų patarimų vairavimui, dalinosi vykstančių rinkimų aktualijomis ir šmaikštavo. Tuo tarpu mes, tarsi pramogaudami, tik klausėmės jo “kniaukiančio” akcento.…
Tag: skrydis
Ax jau niekam nepaslaptis, net ir pačiai Sardinijai, kad mes būsim Sardinijojeeee 🙂 View [GLL] drebina Sardiniją in a larger map Buvo nedidelių diskusijų gal dar šokam ir į Corsicą, bet kadangi patogūs poniški laivai plaukia tik sezono metu, nuo balandžio vidurio, o prie nuomojamos mašinytės neduoda irklų nutarėm apsistoti, tik Sardinija =] Gamtos ženklinimas: Gorropu kanjonas – http://gorropu.info/en/info Kalnai – http://www.summitpost.org/sardegna-sardinia/181107 Punta La Marmora (Aukščiausias kalnas) – http://www.summitpost.org/punta-la-marmora/152729, http://www.sardiniantouristservices.com/2/punta_la_marmora_2584799.html Hikingų maršrutai – http://en.wikiloc.com/trails/hiking/italy/sardinia/issiria Tinkamas oras – http://www.accuweather.com/en/it/cagliari/215279/daily-weather-forecast/215279?day=7
Xa aš vėl amerikėj, Bostone. Atostogom nepavadinsi, komandiruotė visgi, bet pojūtis vistiek kitoks 🙂 Vis sau reik priminti, kad aš NEATOSTOGOSE, o šiaip tai kelionė kaip sakant visai zjb būtų 😉 Neisruošiau rašyti daug pasakojimų, bet visi laibai daug klausinėje, tad paprasčiau ir įdomiau bus bent šiuo tuo pasidalinti.
Komandiruotę, kaip priklauso pradėjau penktadienį iš anksčiau Vilniuje (susikaupti gi reik 🙂 ) svečiuosna pas Emką ir Basakoją, kol 7-dienio paryčiais teko sėsti į Lufthansos Airbus’ą, kryptimi Frankrurtas. Emka dar pasikėlė 4:20 atsisveikinti, Powers jau buvo be gyvybės ženklų.
Po dviejų naktų pasiruošoimo skrydis neprailgo į Frankfurtą – tik pakilimas ir nusileidimas, net nespėjau suvalgyti keksiuko, man nulūžus jį paėmė stiuardesė, kaip visad 🙂 Įpratus prie Ryanair, tai čia o tu jurgutėliau kaip patogu viskas – ir vietos, ir kėdės, ir vagyt duoda ir net maišiukai yra nelaimės atvejui 🙂