08.26 Susirinkom daiktus, užšokom į parduotuvę ir vėl į kelią. Šį kartą traukiame į Levanto, kuriame norėtume apsistoti porą naktų, nes kitą dieną planuojame pražygiuoti visai žinomu “Penkių kaimų” (Cinque Terre) maršrutu. Šiame regione susiradome kempingą “Nature Lovers” (skambu, tiesa?), kurio šeimininkas laisvai kalba angliškai, bet už tai atsakymus į visus klausimus pradeda “Hey man..” 🙂 Ir toks jo būdas visai tinka tai vietai – šlaituose įkurtas kempingas yra gausiai apsuptas augmenijos, o dėl karščio ir drėgmės, oras primena tropikus. Visai jaukioje vietoje įtalpinę savo palapinę, nuėjome pasėdėti į kempingo bariuką, kuriame galėjome pasinaudoti nemokamu wi-fi. Gamtinėmis medžiagomis dekoruotas baras puikiai tarpsta žalioje aplinkoje, o mes imame jaustis kaip Baly. Nujaučiu, kad ilgiau čia pagyvenusi ir aš į visus kreipčiausi “hey man”. 😀 Vaikydamiesi staiga užplūdusios atsipalaidavimo bangos, užsisakėme po bokaliuką vietinio alaus ir besimėgaudami gautais nemokamais užkandžiais, pradėjome dėlioti tikslesnį rytojaus planą. Diena turėtų būti debesuota, iškristi šiek tiek…
Tag: traukinukas
08.24 Taip gerai vakar pavakarojom, pasvajojom apie gyvenimą Portofino stiliumi, o šiandien nuo pat ryto kažkas negerai. Gal ne ta koja iš palapinės išsirangėm, bet atrodo pagedęs tas Svietos kempingas. Nei malonus, nei patogus. Reikia greičiau vyniotis į Genują. Dar kartą užmetę akį į google maps, pakankamai arti Genujos centro radom parkingą (8€/5h). Aikštelė pasirodė pakankamai saugi ir civilizuota, tad ten ir palikome Reptiliją saugoti mūsų daiktų. Mums bevaikščiojant po karštą Genują, Zap dar paskambinėjo į kelis kempingus, vildamasis surasti vietelę artėjančioms nakvynėms. Kai kuriuose kempinguose vietų nėra (nenustebino), kai kurie pasiūlė paskambinti po pietų, kai bus matyti, kas išvažiavo. Viename kempinge pasiūlė dalintis plotą su dar viena palapine (nustebino), bet mes taip nenorim. Norim savo ploto, jei ne kambary, tai bent aplink palapinę. 🙂 Nesutrikusi administratorė pasiūlo paskambinti vėliau – gal kažkas atlaisvins pitch’ą. Įgavę vilties, kad vietos dar gali atsirasti, nusprendėm toliau tyrinėti senąjį uostamiestį, o į kempingus…
Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas…
Nors orai mus kol kas lepino ir palydavo tik naktimis, šį kartą visi prognozių portalai rodė neišvengiamą visos dienos lietų kalnų regione. Tokias aplinkybes nusprendėme sumaniai išnaudoti ir nuo lietaus pasislėpti ten, kur jis mūsų nepasieks – giliai po žeme! O tiksliau, oloje. Ir ne bet kokioje, o milžiniškoje, daugiau kaip 5 km vinguriuojančioje “Postojnska Jama” (“Postojna Cave”). Šios stalaktitų bei stalagmitų karalystės rekomendaciją užmatėme vietinės slovėnės pildomame kelionių bloge. Savo įraše ji teigia, kad už bilietus gali tekti pakloti kone 30 eur, bet ir užtikrina, kad kaina yra verta įspūdžių. Tad, apniukusį sekmadienio rytą (vis dar be lietaus) užsisakėme kambarį nedideliame vietos viešbutėlyje, susilankstėme palapinę, vėl užgrūdome Subaru ir išdardėjom į Postojną. Smagu, kad Slovėnija nedidelė – kelionėms iš vieno miesto į kitą, nesugaišti nei dienos, nei pusdienio. Į Postojną atvykom padoriu laiku, tad nelaukę check-in’o valandų prie viešbučio palikom mašiną ir pėsčiomis patraukėm pažiūrėti tų stalagmitų. Nors lauke…