Šiandien (2012-07-03 vakaras) jau pasiekėme Krymą – artėjame prie tolimiausio kelionės taško 😉 Ryt kelionės skaitliukas greičiausiai jau rodys 4000 km nuvažiuotus nuo kelionės pradžios. Ukrainoje nevisur galima rasti interneto prieigą, tad nevisada pavyksta ką nors parašyti ar pritrūksta laiko. Į Krymą įlėkėme jau temstant, tad ieškojome kur apsistoti nakčiai. Apsistojome superiniam viešbutuke, nors išišorės atrodė, kaip totali skylė… Iki šiol dar tokiam prabangiam kambaryje nebuvom gyvenę – turim kambaryje kompiuterį, telilą per pusę sienos, kambario apšvietimą galima reguliuoti distanciniu pulteliu 😉 Welcome to Creamea 😉 O kaina 13 EUR per veidą, kai Odesoje gyvenom praščiau ir mokėjome gerokai brangiau. Beje vietas kur gyvenri renkamės eksprontu, kai jau laikas stoti žiūrime kas pakeliui ir einame vietoje žiūrėti.
Tag: travel
2012-06-26 iš pat ryto Powers užkando ukrainietiškų barščių dvigubą porciją (Trenerio patarimas: nepamiršk pavalgyti sriubos!) ir patraukėm link Lvovo. Tik įvažiavus į miestą pajautėm Lvovo dvasią, kur jaučiasi šiek tiek rusiškas palikimas, kur žmonės važiuoja prieš eismą ar kerta ištisines mentams palei nosį, kur visi su mašinom važinėja tramvajaus bėgiais, kur senamiestis užima pusę miesto ploto, kur visos moteros figūringos, kur bažnyčių daugiau nei parduotuvių… Šalia centro pasistatėm mašiną ir išpėdinom pasivaikščioti po senamiestį.
Kavinukėj užkandom ukrainietiškų barščių ir atsigėrėm vietinio alaus. Čia apsvarstėm, kur važiuosim toliau ir pro kurią pusę. Nusprendėm jog važiuosime link Užgorodo prastesniu keliu. Vėliau susiradom turistų informacijos centrą, kuriame paprašėm mums sudaryti 3 val. maršrutą po centrą pėsčiomis ir pasileidom į kelią.. Labai nustebino tai, kad čia gali rasti bažnyčią kas 100 metrų.. Senamiestis buvo žiauriai jaukus ir gyvas. Nusprendėm jog Ukraina mums daug labiau prie širdies nei Poliandija..
3 val. maršrutą apėję per 20 min. grįžom į mašiną ir išlėkėm ieškoti prekybcentrio (juos čia rasti ne taip jau ir lengva ;]). Pasipildėm alaus ir maisto atsargas. Taip pat nusipirkom puodą, tušonkės ir pupelių, kuriuos planavom panaudoti kurnors miške prie laužo.
Apsipirkę patraukėm link Užgorodo. Read the Post [GLL] jama Istorines LDK žemes (Ukrainą) #1
2012-06-24 susipakavom daiktus, apsirūpinom maistu bei alumi, ir patraukėm link Krokuvos. Kelias ir vėl buvo nekoks. Nuvykę į Krokuvą visi staigiai atsigavome ir buvome kupini jėgų. Nusprendėm, kad Varšuva šūdinas miestas, nuo kurio pabėgus net akyse šviesiau pasidaro. Krokuva ir jos senamiestis mums labai patiko.
Čia ir oras daug gaivesnis, mergos gražesnės, alaus yra kur atsigert, šimtą kart geriau nei Varšuvoj. Net buvom pradėję svarstyti jog galbūt verta čia pernakvot, bet apsigalvojom ir patraukėm link Aušvitso. Read the Post [GLL] jama Poliandiją lekiant Ukrainos link #2
2012-06-22 penktadienį sėdėjome darbe, mašina buvo vis dar pas meistriuką Joną, o mes nežinojome nei kada važiuosim nei kur ;D. 18:00 Jonas atidavė mums mašiną, kuriai reikėjo dar padaryti ratų suvedima, mums susikrauti daiktus ir t.t. Zapatdlo nulėkė tvarkyt mašinos reikalų, o Powers krautis daiktus. 20:00 mašina buvo sutvarkyta, susiskambinom ir nusprendėm, kad mes turime šiandien išvažiuoti bent iš Kauno ir nakvosim “kornors”. 21:00 pagrindinis tikslas buvo nusiimti kurnors pinigų ir nusipirkti alaus kol dar parduoda. Viską susitvarkę pradėjom svarstyti kur važiuoti: link Druskininkų ar link Varšuvos pro Marijampolę. Nusprendėm patraukti link Marijampolės ir nakvoti už Marijampolės kur prie ežeriuko. Taip ir prasidėjo mūsų kelionė “GLL Travel Ukraina”. Pravažiavę Marijampolę supratom, jog už Mariampolės jokių ežeriukų nėra, tai dar pavažiavom, kirtom Lenkijos sieną ir nuvažiavom iki Augustavo, kuriame susiradom kempingą ir nakvojom mašinoj.
Atsigėrėm alaus, pasidžiaugėm tuo jog nežinom nei kur, nei kada važiuojam, bet vistiek važiuojam ir mes kaifuojam!! ;D
2012-06-23 8:00 patraukėme link Varšuvos. Kelio buvo likę nedaug ~400km. Manėm jog per 4-5 val lengvai įveiksim. Read the Post [GLL] jama Poliandiją lekiant Ukrainos link
View Travel Ukraina in a larger map Lankytinos vietos 7 stebuklai – http://ua-traveling.com/en/article/seven-wonders http://www.crimea.russian-women.net/index2.shtm http://www.blacksea-crimea.com/ Karpatai http://en.wikipedia.org/wiki/Carpathian_Mountains Bicaz Canyon http://www.csvd.ro/panoblog/360-romania/lanscape-and-scenery/bicaz-canyon/ http://maps.google.com/maps?ll=46.81198,25.81894&spn=0.3,0.3&t=m&q=46.81198,25.81894 46.81198,25.81894 http://en.wikipedia.org/wiki/Bicaz_Canyon Pasivaikščiojimo takai: Mountain passes In the Romanian part of the main chain of the Carpathians, the most important mountain passes are (starting from the Ukrainian border): the Prislop Pass, Rodna Pass, Tihuţa Pass (also known as Borgo Pass), Tulgheş Pass, Bicaz Canyon, Ghimeş Pass, Uz Pass and Oituz Pass, Buzău Pass, Predeal Pass (crossed by the railway from Braşov to Bucharest), Turnu Roşu Pass (1,115 ft., running through the narrow gorge of the Olt River and crossed by the railway from Sibiu to Bucharest), Vulcan Pass, Teregova Pass and the Iron Gate (both crossed by the railway from Timişoara to Craiova). Karpatų aukščiausios viršūnės http://maps.google.com/maps?ll=45.604167,24.581111&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.604167,24.581111 http://en.wikipedia.org/wiki/V%C3%A2n%C4%83toarea_lui_Buteanu 2,507 m 45.604167, 24.581111 +45° 36′ 15.00″, +24° 34′ 52.00″ http://maps.google.com/maps?ll=45.34,23.539611&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.34,23.539611 http://en.wikipedia.org/wiki/Par%C3%A2ngu_Mare 45.340000, 23.539611 +45° 20′ 24.00″, +23° 32′ 22.60″ http://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Marehttp://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Mare…
Jau senokai laikas į plačiąją erdvę paleisti tai ką matėm JAV ar kaip mes atrodėm 😉 Jau atslūgo klausimų lavinos – kaip Grand Canyon’as, ką Las Vegas’e, koks New York’as, kur ..? Užtruko vaizdai atkeliauti iki čia, daug pasiteisinimų neturim – esam tinginiai (very busy). Daugelis jau bus matę ir girdėję bent vieną iš ~5 (….?) didžiųjų prezentacijų (gido dalia) ar bandę tardyti mus. Kas nematė gali dabar pažvelgt, o jei norės išgirst – turės mus gyvus pagaut =D
Galit įvertinti, kad Grand Canyon’as ir New York’as tikrai nėra patys įspūdingiausi taškai, kaip daugelis galvoja – tik dideli ir garsūs vardai (aišku ne tokie ir blogi). Buvo neviena vieta, kuri gerokai juos pranoko. Dabar neatskleisim kas labiausiai patiko (galit spėt), kas nepatiko (tokių nebuvo 😉 ). Bus dar bent vienas įrašas (nebent privers kas nors daugiau rašyti) – kiek mylių padarėm, kas brangiausia buvo, kas daugiausiai iš nuostabos vertė sakyti eik tu na… kaip gerai 😉
Aišku įamžinti vaizdai neperteikia tikrojo įspūdžio. Amerika šalis, kur supranti, kad kažkas su objektyvu žiauriai negerai – fotografuoji miesto vaizdą, o pažiūri, kad į nuotrauką tilpo tik durys ir langas hmnmnm 🙂 Read the Post Kaip matėm Ameriką (FOTO)
Suabejojot…? 😉 Vis dar būna ateina koks SMS – “kad ir kur būtumėt…”, “…gal jau grįžę…”. Iš tiesų visi ekspedicijos dalyviai grįžę į ten iš kur atvyko – kas ieško gyvenamo kampo, ruošiasi naujom pareigom, kas ieško darbo, kas tęsia senus darbus, lopo namus 😉 Mes padarėm ameriką!
Vienas iš mūsų kompaniją varančių veiksnių buvo muzika. Turėjom keletą savo CD, bet per mėnesį laiko kiaurom dienom su 4 CD gali ir nepasisekti 😉 Amerikoje buvo gerai, dažnai galėjom surasti radio stotį, kuri grojo teisingą muziką – Rock Radio. Kalifornijoje lekiant į sekvojų miškus susivėlinom ir atėjus vidurnakčiui buvom dar kalnų apačioje. Kildami į kalną nuvažiavome gal tik 20-30 mylių, bet tai truko dar ~3 val. – į kalną mus užvežė Rock Radio 😉
Keliaujant buvo vietų, kur radijas grojantis Rock nutrūkdavo, bet visada galėdavome rasti Country muzikos radiją – ši muzika čia labai populiari, nereikia net Texas’o. Niekad nebuvome Country muzikos gerbėjai ir kas pažįsta mus galvoja, Read the Post Kokiam Amerikos taške [GLL] #6
Šiandien (2010-07-22) aplankėme paskutinį suplanuotą objektą – white sands. Iš viso aplankėme tris dykumas ir jų neįmanoma tarpusavyje palyginti. White sands iš pažiūros atrodo paprastų baltų kopų krūva, bet kai žengi žingsni ant balto smėlio, pačiupini jį apima keistas jausmas – norisi paragauti smėlio, lyg vaniliniai ledai, norisi bėgti, o amerikiečiai nuo kopų su rogutėmis čiuožinėja 🙂 Metėme batus ir bėgome per kopas, šokinėjome nuo jų – labai smagu. Nors white sands pavojinga vieta ir po saulėlydžio čia neleidžiama niekam lankytis – tai JAV raketų bandymo poligonas. Čia netoli Alamongordo miestelio prieš 65 metus buvo atliktas pirmasis JAV atominės bombos testas. Pakeliui aplankėme raketų bandymo centrą (white sands missile range). Beveik prieš dvi savaites jau galėjome prognozuoti savo optimistinius tempus ir optimizavome maršrutą – išmetėme Great salt lake ir viskas kas virš jo yra. Visko nebūtų pavykę aplankyti,tad išmetėme, tai kas toliausiai ir turėjo mažai taškųpakeliui. Taip bandėme sutaupyti laiko,…
Vakar (2010-07-18) aplankėme Bryce canyon‘ą. Buvo gaila palikti Zion Canyon‘ą tiek mažai jo pamačius, bet nei vienas nepasigailėjome aplankę Bryce. Važiuojant į Bryce nacionalinį parką daug kilome į kalną, matėsi tik miškas ir nieko daugiau, net suabejojome ar verta čia važiuoti ir mokėti 25$. Emka net pamąstė garsiai – “sukamės, ką ten mokėti už kažkokios stepės pažiūrėjimą”. JAV visi nacionaliniai parkai mokami nuo 10$ iki 25$. Mums vėl pasisekė. Apsimetėme kvailais turistais ir prie parko įvažiavimo būdelės pakišome kelių kitų jau aplankytų parkų bilietus – „gal galime, kurį nors iš šių panaudoti?“. Parko dabuotoja atsakė – „Taip!“. Įsigijome metinį leidimą įvažiuoti į visus JAV nacionalinius parkus, reikėjo primokėti tik skirtumą 15$, bendra “Annual Pass” kaina 80$. Nuo vakar jau sutaupėme 20$, o priekyje laukia dar bent 3-4 parkai ir už juos mokėti nebereikės! JAV naivumas labai padeda – nepabandysi nesužinosi 😉 Pasirodo Bryce Canyon‘as buvo apsuptas kalno, o mes buvome…
Tęsiam kanjonų maratoną. Dažnai nakvojame kempinguose, naudojamės savo nauju namu. Palapinę įsigijome dar būdami San Franciske, nebloga troba – lengvai pasistato, dvejos durys, stoglangiai, kilimėlis prie vienų durų, grindys beveik atsparios vietinės augmenijos spygliams. Pieš paskutinę naktį (2010-07-16) kempingą pasiekėme jau sutemus – Glen Canyon nacionalineme parke. Palapinę buvo galima statyti kur nori prie ežero pležo. Statyboms vietą pasirinkome kiek nuošalesnę, nes prieš amerikonišką stovyklavimą su maža palapine jautėmės kiek menkoki. Amerkiečiai prie ežero atvažiuoja su didžiuliais furgonais, atsitempia dar didesnius namus, du vandens motociklus, du keturračius ir motorkę 🙂 Pradėjus statyti palapinę pasirodė, kad smėlis apaugęs kažkokia žolyte su piktais spygliais – susibadėm kojas, rankas kol pasistatėm palapinę, bet ryte nugara apsėjo lyg ir be okupunktūros (gerai paklojom pamatus). Aplakėme Zion Canyon – tai antras mūsų kanjonas po Grand Canyon. Nereali vieta, o spėjome apžiūrėti tik mažą kanjono dalį. Šis kanjonas gerokai mažesnis (12 mylių) už Grand Canyon‘ą (270…
Jau lekiam link Las Vegas’o. Bus paskutinis miestas mūsų maršrute, miestas kur galima daug, kad tik daugiau pinigų išleistum (gerti alutį gatvėje 🙂 ). Jau mėgaujamės JAV gamtos unikalumais. Aplankėme sekvojų girias (medžiai milžinai). Vakar (2010-07-12) palikome Los Andželą, čia turėjome nedaug laiko, bet pakako, kad pamatytume ką planavome. Kol kas užsispyrimo mums netrūksta, vakar išsimaudėme Ramiajame vandenyne apėme tingulys, taip gerai buvo pleže 😉 susivėlinome išvykti, bet vis gi patraukėme link Sekvojų. Nakvynės vietą radome, tik apie antrą valandą nakties, ilgai važiavome į kalną aplink nieko nesimatė, bet buvo aišku, kad kylame aukštai. Paskutinis vairavimas atiteko emkai, iškankinome iki dugno – „dar į kalniuką, gal dar šiek tiek pavažiuojam, tuoj bus rest place“ ir taip 3 val., o nuvažiavom, tik apie 20 mylių į kalną. Nakvojome ant pačio kalno viršaus daugiau nei 7000 pėdų aukštyje sekvojų girioje, ryte pasimatė vaizdas kur esame, pirmi žodžiai buvo – “eiktu na…” 😉…
Kadangi atsiranda vsi daugiau nepatenkintų marijos žemėje, kad per mažai apie mus žino užvesim naują temą su trumpais pranešimais, kur esam. Pasitaikius didesniems laisvo laiko tarpams pratęsim išsamesnius nuotykių aprašymus. Ilgiems aprašymams vis nelieka laiko. Čia mums laikas lekia, nors kokia savaitės diena jau pametėm, kiekvienam vis kita, o tai gerai reiškias atostogaujam. Pastoviai planuojam kelias dienas į priekį. Atvykus į kokią nors vietovę norisi kuo daugiau iš jos pasiimti. Dienomis kelyje vairuotojai keičiasi ir islsisi, o Powers‘as dirba šturmanu, bei buhalteriu 😉 Sturmano darbą kartais perima ir patys vairuotojai. Šiandien (2010-07-10) palikome San Franciską, čia praleidome 3 naktis. San Francisko oro uoste pasiėmėme naują mašinytę – šį syki nebe amerikoniška ir kiek ekonomiškesnė, Nissan Altima 2.5 S. Skirtumas jaučiasi iškart garsas nebe tas, bogažninkas mažesnis, kai vairuoji rankom nėra patogaus atlošėlio pasidėti, nors traukos turi ir ant galinės sėdynės atsipūsti tai pat neblogai, o bordačiokas du sykius didenis ir…