Šiandien jau trečias rytas toje pačioje vietoje – Neo Marmaras 😅 Vaizdas iš balkonetės puikus 🥰 niekur neskubame, žiauriai žiauriai sulėtėjome… O viskas prasidėjo nuo to, kad lipome į Olimpo kalną! Lipti Į kalną be tuno ir be alaus nevalia! Tas alus pasirodo buvo Ėstiškas, nu labai skanus, bet labai lėtas, kelelis žemyn buvo labai lėtas 🙂 Įlėkus į Graikiją pažiūrėjom, kad tik ateinančios 3-4 dienos rodos be lietaus, tad iškarto šovėm į Olimpo papėdę – Leptokarya, nakvynės pas Ivanką. Šį kartą sau nebūdingai kėlėmės 6 ryte. Susiruošėm ir pajudėjom link kalno. Iki starto vietos ~30 minučių kelio vingiuotais keliukais. Bet kelionė užtruko ilgiau, susitikom vairuotojų, kuriems tokie keliukai kaip atskiras žygis į kalnus 😀 Iš vakaro ~21val, dar naiviai parašiau užklausas į kalnų trobeles, ar yra nakvynės. Olimpą įveikti rekomenduojama per dvi dienas. Ir mes taip norime, bet tam reikia susiplanuoti iš anksto… Per naktį aišku niekas nieko neatsakė…
Category: Opa! Opa! [GLL] į Rytų Europą!
Vau, o mes jau Graikijoj!!! Sėlinom šalia Faragaso kalnų, lietus nesiliovė lijęs, tad nuo Brano pilies (kitaip dar žinoma kaip Drakulos pilis) spaudėm beveik tiesiai iki Graikijos. Subarikui pilam tik 99 ir 100 benzą, tai anas net nenori pertraukėlių daryti 😀 Na dar prieš paliekant Rumuniją užlipom į Brasovo miestelio kalną 960m. Šiek tiek lynojo ir debesis buvo pasirėmęs į kalną, tai aišku kad miestelio nuo kalno nė velnio nesimatė. Vis tiek buvo verta 😀 Bulgarijoje neužsibuvome, na tik šiek tiek išsukom iš kelio Dievo akių pažiūrėt 😉 Vajėėėzau kokia įspūdinga ola! 😉 Tokios dar tikrai buvau nematęs. Pribloškė savo dydžiu ir ypatinga akustika, girdisi kaip paukščiai parlekia į savo urvus oloje, jautiesi lyg jurasic park’e 🙂 O pats žmogus oloje atrodo tik mažas taškas. Kol žiopsojom į dievo žvilgsnį, beveik ir sutemo. Nakvynei stojom atsitiktiniame Etropoli miestelyje. Pirmą dieną Bulgarijoje dar nejauku, nesijauti tvirtai – kaip vairuot, kaip į…
Jau atėjo metas kalnams, pralėkti Transfagarasan keliuku tarp aukščiausių Rumunijos viršūnių – Moldoveanu ir Negoiu. Sustoti, išsitraukti žygio batus, išsitrinti kremu nuo saulės, įsidėti tuno skardinę į kuprinę ir pasivaikščioti aplink aukščiausias viršūnes 😀 Deja deja dejaaaa, pilasi ašaros į vidų, pilasi ir iš dangaus. Mobilekas nenustoja siųsti įspėjimų apie smarkius kritulius, kalnuotose vietovėse net iki 40mm. Kasdien lietus virš Rumunijos, net savaitei į priekį. :/ Teko judėti tolyn ir tikėtis, kad grįžtant Rumunijos kalnai mus įsileis! :* Vienas iš lietingo kelio atradimų – trumpas sustojimas pietums Sibiu miestelyje, kuris pavirto į ilgesnį pasivaikščiojimą po viduramžišką senamiestį.
Viskas būtų neblogai su Rumunija, jeigu turėtų platesnių kelių. Asfaltas nėra labai prastas, bet… keliai eina per ilgas gyvenvietes ir vidutinis kelionės greitis krenta iki 60km/h. Sėlinom į pasienį, netoli Ukrainos, lankyti linksmųjų kapinių – Cimitirul Vesel 🙂 Tai tokios unikalios kapinaitės, kur kiekvienas antkapis su paveikslėliu ir pašiepiančia istorija apie velionį. Pakeliui dar aplankėme į Unesco įtrauktą medinę bažnytėlę (Barsana) ir Barsana vienuolyną. Dienos pabaigai nusprenėm apsistoti Cluj-Napoca, tik 180km ir 3h kelio 😉 Dar apie kelių tvarką – labai tvarkinai ir kantriai visi vairuoja, rodo posūkius, palaukia kai reikia, nepypsina, nelenkia per ištisines, bet…. Saulei nusileidus, už vairo sėda Dracula – aš jau net nebesugebėjau palaikyti tempo per gyvenvietes 120…. vingiuotais keliukais paskui autobusą, taip AUTOBUSĄ 😀
Vakar reikėjo įveikti tik ~550km, bet užtrukom beveik 9 valandas 😀 Pasirodo nemaža ta Marė, net Šiaulių dydžio. Keltis teko net prieš aštuonias, kad sumokėčiau už pirmadieninį parkingą, už tai radau šviežių kronsonsenų (15 Leikų). Sieną kirtom jau tamsoje, bet pirmi įspūdžiai geresni negu Slovakijos ar Vengrijos, žiūrėsim ką parodys toliau.