08.31 Pajutę tikrą atsipalaidavimą, šiandien nusprendėme praleisti dieną atskirai ir veikti tai, kas kiekvieno širdžiai miela. Tad, aš likau rašyti blogo, kuriam niekaip nelikdavo galimybių ir šiek tiek prasiskalbti drabužius, o Zapatdlo išsiruošė dar patyrinėti aplinkinius kalnus. Diena nusimato šilta (ne karšta!), saulėta ir šiek tiek vėjuota, bet pasivaikščiojimams ir rūbų džiovinimui turėtų būti pats tas. 😌 Vis dar mėgaujamės nuslūgusiais karščiais, nes Italija buvo gerokai mus pakaitinusi. Orų prognozė rodo, kad šiandien aukščiausia temperatūra sieks +22C. Reiškias, atvėsome mažiausiai dešimčia laipsnių. 🙂 Besibaigiant dienai galiu konstatuoti – imtis aprašyti visą ligšiol nutikusią kelionę, kaip ir skalbti rankomis, nėra lengva. Kaip sužinojau vėliau, ir Zapatdlo dienelė pasitaikė ne iš lengvųjų. Kol aš sėdėjau prie kompiuterio ir mėgavausi stogu virš galvos, jis sumanė lengvą pasivaikščiojimą iškeisti į kopimą kalno viršūnėn. Ir žinoma, kad metė iššūkį vienai stačiausių. Per 7 valandas intensyvaus kopimo ir stataus leidimosi nepažymėtais takais, Zap įveikė 13.5 km.…
Tag: Alpės
08.29 Dieną pasitinkame su sudėliotu planu – traukiame tiesiai į Pizą, o ten pavaikštinėję, toliau važiuosime į Florenciją. Jei rasime padorią vietą apsistoti, liksime ten porai naktų. O ką daryti toliau, nuspręsime tada (pažiūrėsim kur koks oras, kokia nuotaika). Ruošiamės, renkam palapinę, kraunamės daiktus į mašiną ir vis vienas kito klausinėjam – ar tikrai važiuojam į Pizą? Na, lyg ir važiuojam. Susivedam kelionės tikslą į navigaciją ir.. ..nejudam iš vietos. 😀 Sėdim mašinoj ir svarstom, kažkaip “nekabina” tas Pizos/Florencijos variantas, nėra entuziazmo, nėra ūpo. Pajudam mašina dar 20 metrų, sustojam, galvojam. Atsibodo tas nuolatinis karštis virš +30C, atsibodo tas pats miestų vaizdas, pasiilgom gamtos, kalnų. Tad, ir vėl – tai, ką daryti? Reik kažkaip atvėsti. Ir atsivėsinom. Prancūzijoj. 😀 O buvo taip – dar vakar Zapatdlo benaršydamas google maps, akimis sukinėjosi aplink kalnus. Deja, aplink Gardą, kalnuose rodo lietų. Bet juk Alpės driekiasi ir per Prancūziją.. 😀 O toje pusėje,…
Vakarop pasiekėm labai turistinį kalnų regioną, kuriame kempingai yra įsikūrę kone vienas prie kito. Visgi, mums rasti nakvynės vietą ir vėl nebuvo lengva. Niekaip neradom normalios vietos (ne prie tualeto ir ne vidury atviro bulvių lauko). Pasirodo, čia netoliese vyksta muzikos festivalis, tai kempingai pilni vietinės muzikos gerbėjų (peržiūrėjom repertuarą, nė vieno atlikėjo nepažinom 🙂 ). Jau visai darbo dienos pabaigoj nusprendėm pabandyti dar vieną, toliau esantį kempingą Brige. Ir, kenčiantiems dangus – gavom nakvynę šaunioj mažoj vietoj prie krioklio! Jauku, ramu, nuošalu ir dėl krioklio šniokštimo kempingo kaimynai negirdi vienas kito. 🙂 Panašu, kad čia taisyklių mažai, o geros energijos apstu. Visi atrodo atsipalaidavę. O gal taip pasirodė, nes atsipalaidavome mes. 😀 Dušui nereikia žetonų, vanduo bėga karštas, pakankamai švaru, vieta įdomi. 😊 Iš patirties jau žinome, kokios naktys būna kalnuose, tad buvome pasiruošę. Net nežinom, kiek buvo laipsnių, bet vėsu. 😀 Nepaisant to, miegojom šiltai, o krioklio šniokštimas…
Vasarėlė Lietuvoj šį kartą buvo įvairi, greita ir gana užimta. Skambėtų gal ir neblogai, bet ilgainiui ėmė kankinti vasariškos šilumos nepastovumas ir poreikis ištrūkti iš rutinos, pasimėgauti buvimu čia ir dabar. Kai gerai žinai šitos mikstūros skonį, troškulys itin rimtas. 🙂 Kone iki paskutinės dienos iki atostogų, neturėjome kada pasiruošti, pasidėlioti plano ar maršrutų. Bet, kam mums tas planas – svarbiausia, turime kryptį! 😀 Koks skirtumas, kur ir kaip mes ten varysim, nes gi svarbiausia yra VARYTI! Taip sutapo, kad savo Subariką palikom pas daktarėlį, kuris pasižadėjo jam atlikti širdies operaciją. Ta proga, pasiskolinome talpų ir taupų VW. Bus įdomi patirtis. 🙂 Dėl pilkos mašinos spalvos ir ramaus, bet užtikrinto jos kopimo į mūsų kalniuką, pakrikštijom ją Reptilijos vardu. 😀 08.13 Na, tai paaukoję šeštadienio dieną mantos krovimuisi, įsipareigojimų LT užbaigimui ir lengvam apsipirkimui, jau visai vėlyvą vakarą užrakinom trobą, užkūrėm variklį ir užvėrę vartus, išvažiavom.. ..į Marijampolę. 😀 O…
Varom pažiūrėti kas už tų Alpių slepiasi! Neturim plano, bet turim keturias savaites 😉 Pakeliui dar ir Em-Ka aplankysim 🙂 Vokietija:Black forest: Map – https://www.black-forest-travel.com/map/ Campings https://www.camping.info/en/popular-region/black-forest https://wanderingourworld.com/camping-black-forest-germany/ Hiking – https://wanderingourworld.com/hiking-in-the-black-forest-best-trails/ Šveicarija:Zermat hiking trails – https://www.zermatt.ch/en/Media/List-Tours/Hiking-trails5 Lakes Walk – https://www.zermatt.ch/en/Media/Planning-hikes-tours/5-Lakes-Walk-Nr.-11Hiking’o map’as Zermatt Matterhorn – https://www.matterhornparadise.ch/en/Experience/Mountaineering-climbing-and-hiking/Hiking-mapMuitinė, kiek ko leidžia įvežti – https://cms.ch.ch/fileservice/sdweb-docs-prod-files/files/2021/09/24/a4afb8a8-6727-4ad0-84b1-958e5ac8ee13.pdf Kuro kainos pakeliui:https://www.tolls.eu/fuel-priceshttps://autotraveler.ru/en/spravka/fuel-price-in-europe.html Lenkija D – 1.53 EUR (7.15 PLN) Vokietija D – 1.90 EUR Šveicarija D – 2.38 EUR Italija D – 1.81 EUR Slovėnija D – 1.70 EUR Austrija D – 1.90 EUR Čekija D – 1.79 EUR Kelių mokesčiai:https://www.tolls.eu/switzerland – metinis 40 CHFhttps://www.tolls.eu/italy – mokama prie būdelių
Rytą susikrovę mantą, nedrąsiai pajudėjome Slovėnijos link. Abejonių kėlė itin niūrios oro prognozės pranašaujančios lietų ir dar šiek tiek lietaus. Ne visai tos sąlygos, kuriomis smagu kopinėti kalnais. Nusprendėme, kad nepaisant dangaus nuotaikų, norisi pasiekti bent Liublianą. Todėl, ten ir pasukome. Kelionei diena pasitaikė saulėta ir šilta, tad kelias per Austriją buvo vaizdingas bei smagus. Tiesą sakant, toks smagus, kad net svarstėme nežiūrėti, kas slepiasi po tuo “neprognozuojamo oro gaubtu” Slovėnijoje ir verčiau sukti į Alpes šioje sienos pusėje. Bet oras ir čia buvo žadamas nekažką, o užsispyrimas pasiekti Liublianą vis tiek buvo stipresnis. Trumpai stabtelėjome tik susipažinti su Austrijos “jūra” – tokia didele vėjuota bala, dar vadinama Fertės-Noizidlio ežeru. Įdomu, kad šį kartą pasienio punkte visi automobiliai buvo stabdomi patikrinti reikalingų dokumentų. Eilė judėjo greitai, tad laiko beveik nepraradome ir jau tą patį vakarą pasiekėme Liublianą. Pasiilgę autonomijos ir sumanę išnaudoti nedidelius sostinės “gabaritus”, nusprendėme apsistoti miesto pakraštyje įsikūrusiame…
Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…
Sekančią naktį praleidome pavyzdingai ramiame kempinge, apsiėjome be jokių nuotykių. Na, gal galėtume išskirti tik tai, kad mums sugulus, svečiuose sulaukėme kažkokio gyvūnėlio, kuris mielai pasivaišino mūsų virtos sriubytės likučiais. Nujaučiu, kad
Pavėpsoję į Millau viaduką, naktį nusprendėme praleisti kur nors gretimuose miesteliuose. Eilinį kartą daug neanalizavę šovėm ir neprašovėm. Apsistojom iš pažiūros niekuo neypatingame pigiam kempinge, turinčiame vos kelis svečius ir pavydėtinai (gal net įtartinai) atsipalaidavusį anglakalbį šeimininką. 🙂 Visgi nuo kalno, ant kurio susirentėm savo palapinaitę, atsivėrė pasakiškas vaizdas.. Kalnai, žvaigždės, kažkur labai žemai it trupiniais pažertas miestelis ir mistiškai apšviesta uola, kurią lankysime rytoj. Ir visgi smagiausia buvo, žinote kas? O gi lakstantys laukiniai triušiukai! Po kempingą lakstė maži triušiukai! Čia jau ir vėl galite nujausti, kad daugiausia džiaugsmo tai sukėlė Žmonui. 🙂
