Author: Žmonas

September 20, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Nors orai mus kol kas lepino ir palydavo tik naktimis, šį kartą visi prognozių portalai rodė neišvengiamą visos dienos lietų kalnų regione. Tokias aplinkybes nusprendėme sumaniai išnaudoti ir nuo lietaus pasislėpti ten, kur jis mūsų nepasieks – giliai po žeme! O tiksliau, oloje. Ir ne bet kokioje, o milžiniškoje, daugiau kaip 5 km vinguriuojančioje “Postojnska Jama” (“Postojna Cave”). Šios stalaktitų bei stalagmitų karalystės rekomendaciją užmatėme vietinės slovėnės pildomame kelionių bloge. Savo įraše ji teigia, kad už bilietus gali tekti pakloti kone 30 eur, bet ir užtikrina, kad kaina yra verta įspūdžių. Tad, apniukusį sekmadienio rytą (vis dar be lietaus) užsisakėme kambarį nedideliame vietos viešbutėlyje, susilankstėme palapinę, vėl užgrūdome Subaru ir išdardėjom į Postojną. Smagu, kad Slovėnija nedidelė – kelionėms iš vieno miesto į kitą, nesugaišti nei dienos, nei pusdienio. Į Postojną atvykom padoriu laiku, tad nelaukę check-in’o valandų prie viešbučio palikom mašiną ir pėsčiomis patraukėm pažiūrėti tų stalagmitų. Nors lauke…

Read the PostNa va, Slovėnija! #2

September 19, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Rytą susikrovę mantą, nedrąsiai pajudėjome Slovėnijos link. Abejonių kėlė itin niūrios oro prognozės pranašaujančios lietų ir dar šiek tiek lietaus. Ne visai tos sąlygos, kuriomis smagu kopinėti kalnais. Nusprendėme, kad nepaisant dangaus nuotaikų, norisi pasiekti bent Liublianą. Todėl, ten ir pasukome. Kelionei diena pasitaikė saulėta ir šilta, tad kelias per Austriją buvo vaizdingas bei smagus. Tiesą sakant, toks smagus, kad net svarstėme nežiūrėti, kas slepiasi po tuo “neprognozuojamo oro gaubtu” Slovėnijoje ir verčiau sukti į Alpes šioje sienos pusėje. Bet oras ir čia buvo žadamas nekažką, o užsispyrimas pasiekti Liublianą vis tiek buvo stipresnis. Trumpai stabtelėjome tik susipažinti su Austrijos “jūra” – tokia didele vėjuota bala, dar vadinama Fertės-Noizidlio ežeru. Įdomu, kad šį kartą pasienio punkte visi automobiliai buvo stabdomi patikrinti reikalingų dokumentų. Eilė judėjo greitai, tad laiko beveik nepraradome ir jau tą patį vakarą pasiekėme Liublianą. Pasiilgę autonomijos ir sumanę išnaudoti nedidelius sostinės “gabaritus”, nusprendėme apsistoti miesto pakraštyje įsikūrusiame…

Read the PostNa va, Slovėnija! #1

September 18, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Visai padoriai išsimiegoję, rytą sutikome žvalūs ir linksmi, o lauke pasitikusi kaitri saulutė užspirgino ir mūsų norą greičiau susukti tuos likusius kilometrus iki Bratislavos. Beje, dienos šviesa pademonstravo apylinkių grožį – pasirodo, ši provincija įsikūrusi nuostabiai žalių kalvelių apsuptyje. Ir tomis kalvelėmis buvo labai smagu riedėti bei sukinėtis. Rodos, kelio nė nereikėjo įveikinėti, jis klojosi pats. 🙂 Puikus emocijų kombo! Gera pradžia – pusė darbo? Šį kartą net nakvynės vietą išsirinkome kone išsyk ir užsisakėme kambarį dar pirmąją kelionės valandą. Nedažnai mums taip būna. 🙂 Negana to, į viešbutį atvažiavome pakankamai anksti, bet registratorė džiugiai pranešė, kad kambariu galime naudotis jau dabar. Fantastika! 🙂 Na, gal šiek tiek susierzinom, kad viešbučio parkingas pasirodė esąs mokamas, nors užsakinėjant numerį tokios informacijos nematėm. Tiek jau tokis, pliusų daugiau nei minusų. Ir nemokamų parkingo vietų aplinkinėse gatvelėse irgi netrūksta. 😀 Genami alkio maistui ir vaizdams, kambary palikom krepšius ir išmovėm apžiūrėti tos Bratislavos.…

Read the PostTiesiai per aplinkui – Slovakija #2

September 16, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Turėjom tokią užmačią pakeliui į Slovėniją aplankyti Brno Čekijoje. Tuo tarpu atėjęs rytojus mums išmetė kitą kortą – o kas jeigu.. ..Bratislava?? 😀 Kilometrų daugiau, bet ir tyrinėjimo plotai didesni. Remdamiesi tokia paprasta matematika, kol kas išbraukėm Čekiją ir jos vieton įrašėm Slovakiją. Naujos krypties kilometrai šį kartą nesivyniojo taip sklandžiai, kaip norėjosi. Atrodo, niekada nesibaigsiantys, kelio remonto darbai autostradoje ne kartą mus nusodino ir gerokai pristabdė arklius – vienu metu pastebėjome, kad puskilometrį įveikėme per kone pusvalanduką, o 30 km atstumą šliaužėme Subariko vos toleruojamu lėtumu. Šis vis neapsikęsdamas tokių žiaurių suvaržymų, imdavo trukčioti ir reikalauti humaniškesnio, bent 20 km/h siekiančio, greičio. Norom nenorom, prisiminėm laikus, kai tokiose vilkstinėse greta fūrų užmušinėdavom ilgas valandas ir svajodavom apie tą akimirką, kai galiausiai pasiektas pasienietis patikrins dokumentus bei mostels į priekį leisdamas kirsti sieną. Užtatai, dabar kaip gerai, ania? Taip bemąstant, grįžo optimizmas. Bet autostradoj palikto laiko jau niekas negrąžins, Bratislavą…

Read the PostTiesiai per aplinkui – Slovakija #1

September 15, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Kaip mums jau įprasta, išvykome neturėdami tikslaus plano ar maršruto. Besimėgaudami bastūniška romantika, laikomės nusistatyto taško, tačiau iš kurios pusės jį pasieksime dar nežinia. Kas ten žino- galbūt galiausiai ir Slovėniją iškeisime į tuo metu gražiau sužėrėjusį “blizgutį”. 🙂 Kaip ten be būtų, viena buvo labai aišku- pirma stotelė Varšuva. 😀 Egzotika, žinom. But first things first – reikia apsipirkt. Ir ne bet ko, o to alaus. 😀 O ir šiaip, Varšuva įsitaisiusi labai patogioje pusiaukelėje tarp namų ir ten kažkur. Kaip tarėm, taip padarėm! Savo pirkinių krepšelio įvairove (plačiu alaus degustaciniu rinkiniu) palinksminę vietinę garbaus amžiaus kasininkę Auchan’e, dar labiau užgrūdom vargšą Subaru ir išrūkom toliau. Kažkur. Ryt bus matyt! 😉 Linkėjimai, Z&Z!

Read the Post[GLL] užtikrintai Varšuvoj

September 12, 2021 / / [GLL] Galimai į Slovėniją

Kol pasaulis sukasi ir šėlsta įvairiomis kryptimis, mes įsikibę laikomės savo – kaip keliavom, taip keliaujam. Galimai. 😀 Galimybėms leidus, svarstome kodėl neparopinėjus Alpėmis iš Slovėnijos pusės? Kol dėliojamės argumentus, į blogą tradiciškai talpinam visus “kas, kaip ir kur”. 🙂 Trijų valstybių sienų kelias:https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g274870-d10125479-Reviews-Tromeja_Triple_border-Kranjska_Gora_Upper_Carniola_Region.html Liublijanos nuolaidų kortelė:https://www.visitljubljana.com/en/visitors/travel-information/ljubljana-card/ Būtina paragauti – Kremšnita kreminis/sūrio pyragas. Siūloma mėgautis Bled ežero apylinkėse. Slovakijos žygiai:https://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/det/https://www.slotrips.si/eng/map/hiking-mountaineeringhttps://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/trip/1101/Stenar-and-kriz Kuro kainos pakeliui:https://www.tolls.eu/fuel-priceshttps://autotraveler.ru/en/spravka/fuel-price-in-europe.html Austrija 95 – 1L 1.32 Lenkija 95 – 1L 1.27 eur (5.76 PLN) Slovėnija 95 – 1L 1.25 eur Slovakija 95 – 1L 1.42 eur Vokietija 95 – 1L 1.62 eur Vengrija 95 – 1L 1.30 eur (453 Ft) Čekija 95 – 1L 1.33 eur (33.70 Kč) Italija 95 – 1L 1.66 eur Kroatija 95 – 1L 1.45 eur (10.8 Kn) Kelių mokesčiai:https://www.tolls.eu/slovenia – 7dienos -15eur, 30 dienų – 30eurhttps://www.tolls.eu/slovakia – 10 dienų – 10eur, 30 dienų – 14eurhttps://www.tolls.eu/czechia – 10 dienų – 12.2eur (310Kč), 30 dienų…

Read the PostGalimai [GLL] į Slovėniją

Šiandien nepatingėjome keltis su saule, kurią tik vakar patys paguldėme. Mat, senis banglentininkas prasitarė, kad labai trumpą laiką, ankstų rytą, visai netoliese galima pamatyti besikaitinančius ruonius ir pačius tikriausius pingvinus! Va, čia tai motyvacija anksčiau išsiversti iš lovos. 🙂 Atidžiai skaitydami senio sudarytą aprašymą, nusekėme keliu vedančiu pro švyturį, o už jo – palei skardžius. Tekančios saulės šviesa šiltai nudažė uolas ir nuskaidrino žydrą dangų. Gerėdamiesi idiliška bangų mūša, akimis ieškojome pingvinaičių. Kai galvoje ėmė šmirinėti mintis, kad galbūt šiandien jokios krypuojančios egzotikos nepamatysime, vienas po kito pradėjo rodytis paukščiai! Vaikiškai krykštaudami stebėjome juos ir dar kartą beprasmiškai stengėmės visą tą akimirkos šaunumą suskaitmeninti. Ech, naivumas. 🙂 Vos už keliolikos metrų, iškišulyje šonus kaitino ruoniai! Nors iš toliau buvome jau juos matę, šį kartą džiaugėmės galėdami prieiti visai arti ir geriau juos patyrinėti. Juokingi taukiniai tinginiai. 🙂 Kai pingvinai vienas po kito nėrė į jūrą toliau dirbti savo dienos darbų,…

Read the PostZelandiški nuostabumai #7

Besisukantis kilometražo skaitliukas kartu su savimi vynioja ir besikartojančią oro juostą. Jau imame priprasti prie tos pačios gamtos dainos: saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus, saulė-vėjas-lietus… Šią dieną pasiekėme N. Zelandijos žvaigždę Milford Sound – žymiuosius ledynų išgraužtus fjordus. Pirmiausia paskubėjome užsukti į susirastą nakvynės vietą, numesti kuprines ir persirengti atšiauresniam fjordų orui tinkamesniais drabužiais. Kažkur Te Anau laukuose susiradę savo hostelį, ėmėme juoktis, kad biudžetinis gyvenimo būdas nuolat dovanoja tokius įspūdžius, kuriuos turbūt nedažnai patirtum gyvendamas geresniuose viešbučiuose. 🙂 Šį kartą gavome nameliuką aukštikalnėse su puikiu miegamojo vaizdu į snieguotas viršūnes! Kadangi gavome ir didelio pajėgumo pečiuką, visai neėmėme į galvą, kad nuostabusis peizažas matosi ir per kai kurias vietas sienose. 😀 Kad ir kaip linksma tose Alpėse, išvykom į Milford Sound. Savotiškai džiaugėmės pataikę čia atvykti ūkanotą dieną. Nors rankos ir žvarbo, negailėjome jų fotografuodami tą mistiškai užburiantį vaizdą. Žinoma, gražiausios fjordų paslaptys, matyt, atsikleidžia viename iš turistus plukdančių laivų. Tuo tarpu, mes…

Read the PostZelandiški nuostabumai #6

Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…

Read the PostZelandiški nuostabumai #5

Su kiekviena diena mūsų ekipažo vairuotojas jaučiasi vis užtikrinčiau. Iš pradžių svarstėme, kaip tokiuose vingiuotuose kalnų keliuose yra leistinas 100 km/h greitis, o dabar minam laikydami toleruojamu 100+4 km/h! Maigyti blogo tekstą telefone darosi vis sudėtingiau. Kartais jaučiuosi it sekretorės-astronautės apmokymuose. 😀 Tad, atleiskit už visas klaideles, kurias galbūt pastebit – nelengva bolide išlaikyti stabilią rankelę. 😉 ..ir galvelę. 😀 Apie ką aš čia? A, taip. Iš Westport’o nustatėme kryptį į Kumarą (ir mes juokėmės iš pavadinimo). 🙂 Čia turėjome vienintelį tikslą – pernakvoti ten, kur kitą dieną būtume kuo arčiau kalnų. Buvo labai smagu, kad kone lietuvišką ankstyvo pavasario orą pakeitė lietuviškas vėlyvo pavasario oras. 😀 Pagaliau galėjome išsinerti iš savo striukų ir pasimėgauti atostogoms būdingomis temperatūromis. Kupini nuotykingos nuotaikos pasukome į Cape Fullwind. Visai ne už ilgo, dar nepasiekę taško B, norėjome stoti kiekviename kilometre ir traukti į savo menkų galimybių aparatus dieviško grožio pakrančių vaizdus. Maklinėdami po vieną…

Read the PostZelandiški nuostabumai #4

Laimei, dar šiaurinėje saloje, gavę trupinėlį interneto, užsisakėme kambarį tame pačiame Picton’e. Vėlgi, laimei, hostelis buvo įsikūręs vos už kilometro. Ten mus sutikęs hyper-linksmas [ir lengvai įkaušęs] Bobas su boba (šeimininkės vardo nežinojom, bet porelės pavadinimas gavosi visai skambus 🙂 ), paskolino mums savo telefoną, kuriuo bandėme prisiskambinti į autonuomą. Mašina kitame krante mums buvo garantuota, todėl jautėmės turintys teisę niršti, bet per atostogas ilgai piktintis kažkaip nepavyksta. Tad, palikę Thrifty autoatsakiklyje žinutę ir pranešimą jų internetinėje sistemoje, kramsnojome sumuštinius, užgerinėjome alumi ir juokėmės iš savo pačių linksmumo. 🙂 Kitą rytą, jau 9 val. ofise mūsų laukė labai atsiprašinėjantis vaikinukas. Mūsų rūškanoti, lietaus išmirkyti veidai nušvito tik tada, kai išgirdome gausią tą patį (tik sidabrinės spalvos) Holander’į. Smagumai tęsiasi! Savo prabangia karieta iš Picton išriedėjome į netoliese esantį Nelson. Pastarasis garsėja vaizdingomis pakrantėmis ir paplūdimiais. Deja, tądien išpuolė ne visai tinkamas oras pležauti. Apniukęs dangus spaudėsi prie žemės, pūtė šaltas…

Read the PostZelandiški nuostabumai #3

Iš Taupo patraukėme į Wellington – šalies sostinę. Numatėme čia praleisti tik vieną naktį, nes ankstesni šiaurinės salos miestai pasirodė gana maži ir ne itin tankiai apgyvendinti. Vietos pažinimui laiko turėtų pakakti. Atvykome į Wellington’ą jau sutemus, bet vis tiek išėjome pasižmonėti į centrą. Nors pūtė stiprokas vėjas ir krapnojo lietus, vaikštinėti tai netrukdė ir vis tiek pavyko pamatyti naktinį miesto gyvenimą. Kelios, patraukliai sutvarkytos gatvės čia yra nusėtos mažomis kavinaitėmis, restoranėliais, barais ir aktyvaus laisvalaikio krautuvėlėmis. Nakties tamsą žėrinčiomis spalvomis išdabinusios vitrinų bei reklaminių užrašų šviesos ir tarp jų nardantys vietiniai naktinėtojai – viskas, ką iš esmės spėjome pamatyti. Ryte išėję patirti to paties maršruto dienos šviesoje, supratom, kad vakarykštis oras buvo net labai geras. Iš kojų verčiantis vėjas ir veidą mazgojantis lietus turistavimą darė sudėtingu. Ėmėme juokais svarstyti, kaip čia bus su tuo Interislander keltu, popiet turinčiu mus plukdyti iš šios salos į pietinę. Sakom – kaži neplauks…

Read the PostZelandiški nuostabumai #2