Šį rytą leidome sau kiek ilgiau pamiegoti, bet kėlėmės vis tiek anksti. Rudenėjant saulė danguje laikosi ne taip ir ilgai, o ypač kalnuose. Ir nors šiandien vis dar maudžia sąnarius, dieną norisi išnaudoti tyrinėjimams. Tad, dar kartą pasišildę gražiuose dušuose, prie pusryčių stalelio susidėliojom veiklos planą ir pasitepę kelius Voltaren’u sėdom į mašiną. Ekskursiją pradėjome nuo Tromėjos. Šiame 1508 m taške susitinka pasisveikinti 3 kaimyninės šalys – Slovėnija, Italija ir Austrija. Kalnelis neaukštas, o viršūnė pasiekiama vos per porą valandų. Poilsinei dienai turėtų būti neblogai. Pradėjus eiti nurodyta kryptimi, jautėsi, kad kelias yra nesudėtingas ir labai aiškiai sužymėtas. Bet ir čia teko gana stačiai kopti. Manėme, kad kūnas po vakar priešinsis labiau, bet judėti buvo gan lengva. Aukščiau pakilusi saulė ėmė kepinti, todėl džiaugėmės, kad didžioji trail’o dalis slepiasi miškelyje. Pakankamai lengvai pasiekę viršūnę, maklinėjom aplink. Vieta viena žinomesnių, bet turistų čia nebuvo daug – keli senjorai, jauna vokiečių porelė…
Tag: Slovėnija
Apsikutoję, prisikutoję visai neblogai išmiegojome naktį palapinėje. Retkarčiais prabusdavome apsiversti ir užsidengti veido ar užsitempti nuslydusio miegmaišio. Paryčiais temperatūra buvo nukritusi iki +6C ir nieko čia baisaus – tokiems skaičiams buvome pasiruošę. Visgi iš kažkur slenkanti drėgmė vis bandė griebti mus už kokio mažiau uždengto kūno lopinėlio. Išsimiegoti tai netrukdė, bet labai nepadėjo keltis dar saulei neišlindus iš už kalno. 🙂 Norėjom iš kempingo pajudėti anksti, tai kėlėmės kartu su saule, kuri atrodo niekur neskubėjo. Lengvai patinę išskubėjom į karštus dušus pasišildyti ir prasibudinti. Su Zapatdlo juokiamės, kad mums labai gražūs šio kempingo dušai bei tualetai, tad visai malonu ten leisti laiką. 😀 Pagaliau sušilę ir deramai apsirengę, paskubomis papusryčiavom, prisitepliojom sumuštinių ir išskubėjom savo pirmojo trail’o link. Šiandien bandysim imti viršūnę. Sakom, Slovėnijoj labai aukštų kalnų nėra, tad neturėtų būti sudėtinga. Ir čia kalnai mus vėl pamokė. 😀 Šį kartą pasirinkome gana ilgą 9-10 valandų maršrutą, apimantį net 2…
Rytą džiugiai krovėmės daiktus, nes nekantravome pagaliau pajudėti kalnų link. Apibėginėdami sunkius debesis, lig šiol sėkmingai išvengėme lietaus. Nuolat stebėjome orų prognozes Slovėnijoje ir kaip bastūnai tiesiog judėjome kur sausiau, kantriai laukdami geresnių sąlygų kopti kalnais. Taip susiklostė, kad tarp mūsų tikslo ir Postojnos, patogiai sau įsitaisęs žymusis Bledas. Būtų nuodėmė jo neaplankyti, juolab kad kalnuose kitą dieną rodo geresnį orą, nei šiandien. Pakeliui į Bledą dar sustojome pasižiūrėti į uolas įtūpdytos Predjama pilies. Mašiną palikome mažoje nemokamoje aikštelėje prie kapinaičių ir trumpai pasileidę gatvele atsidūrėme patogioje aikštelėje piliai apžiūrėti. Į pilies vidų nėjome, nes taupėme laiką, bet jautėme, kad tikrai užtenka pasigrožėti ja iš šono. Tiek užteko mūsų smalsumui “pakasyti”. 🙂 Blede buvome apie vidurdienį. Vėjo nešamą gaivą užgožė išlindusi saulė. Čia aplink ežerą šmirinėjo kur kas daugiau turistų, girdėjome nemažai amerikietišku akcentu kalbančių žmonių. Jausmas visiškai kurortiškas. 🙂 Nusprendėme šią gražią dieną praleisti Blede, o vakare lėkti į…
Pirmadienį kėliausi baisiai anksti, į darbą taip anksti retai keliuosi! Aštuntą ryte jau sėdėjau Subarike ir pajudėjom link vietinio Postojos servisiuko… 😉 Dar prieš ~400-500 km pakeliui į Slovėniją, kažkur tarp Slovakijos ir Austrijos, gerai truktelėjau iš T formos sankryžos, kad nereikėtų vėliau vilktis prieš furytę. Na, ir iš po kapoto, ar iš po kojų, atsirado kažkoks garselis – vuvuvuuvuvu (tikrai taip ir skambėjo :))…. Pradžioj galvojau, gal variklis, bet ir laisvu riedant – numetus apsukas, triukšmas nedingo. Tai gal dėl kelio dangos? Bet ir pasikeitus dangai situacija nesikeitė. :s Greičiausiai, bėdelė su Subariko dešiniu, priekiniu menisku (guoliu)… Pradžioj, kaip visada, problemėlę norisi ignoruoti – gal dar pralėksiu bent 2000 km iki namų? 🙂 Tik labai reikia pasigarsinti radijolą, kad problemėlės tikrai nesigirdėtų. Ypač intervale tarp 80-110 km/h. 🙂 Austrijos vingiuotus greitkelius tai atlaikė puikiai, tik garsiai. Bent iš vidaus. 😀 Sekmadienio vakaras buvo ramesnis, tad buvo laiko viską permąstyti…
Nors orai mus kol kas lepino ir palydavo tik naktimis, šį kartą visi prognozių portalai rodė neišvengiamą visos dienos lietų kalnų regione. Tokias aplinkybes nusprendėme sumaniai išnaudoti ir nuo lietaus pasislėpti ten, kur jis mūsų nepasieks – giliai po žeme! O tiksliau, oloje. Ir ne bet kokioje, o milžiniškoje, daugiau kaip 5 km vinguriuojančioje “Postojnska Jama” (“Postojna Cave”). Šios stalaktitų bei stalagmitų karalystės rekomendaciją užmatėme vietinės slovėnės pildomame kelionių bloge. Savo įraše ji teigia, kad už bilietus gali tekti pakloti kone 30 eur, bet ir užtikrina, kad kaina yra verta įspūdžių. Tad, apniukusį sekmadienio rytą (vis dar be lietaus) užsisakėme kambarį nedideliame vietos viešbutėlyje, susilankstėme palapinę, vėl užgrūdome Subaru ir išdardėjom į Postojną. Smagu, kad Slovėnija nedidelė – kelionėms iš vieno miesto į kitą, nesugaišti nei dienos, nei pusdienio. Į Postojną atvykom padoriu laiku, tad nelaukę check-in’o valandų prie viešbučio palikom mašiną ir pėsčiomis patraukėm pažiūrėti tų stalagmitų. Nors lauke…
Rytą susikrovę mantą, nedrąsiai pajudėjome Slovėnijos link. Abejonių kėlė itin niūrios oro prognozės pranašaujančios lietų ir dar šiek tiek lietaus. Ne visai tos sąlygos, kuriomis smagu kopinėti kalnais. Nusprendėme, kad nepaisant dangaus nuotaikų, norisi pasiekti bent Liublianą. Todėl, ten ir pasukome. Kelionei diena pasitaikė saulėta ir šilta, tad kelias per Austriją buvo vaizdingas bei smagus. Tiesą sakant, toks smagus, kad net svarstėme nežiūrėti, kas slepiasi po tuo “neprognozuojamo oro gaubtu” Slovėnijoje ir verčiau sukti į Alpes šioje sienos pusėje. Bet oras ir čia buvo žadamas nekažką, o užsispyrimas pasiekti Liublianą vis tiek buvo stipresnis. Trumpai stabtelėjome tik susipažinti su Austrijos “jūra” – tokia didele vėjuota bala, dar vadinama Fertės-Noizidlio ežeru. Įdomu, kad šį kartą pasienio punkte visi automobiliai buvo stabdomi patikrinti reikalingų dokumentų. Eilė judėjo greitai, tad laiko beveik nepraradome ir jau tą patį vakarą pasiekėme Liublianą. Pasiilgę autonomijos ir sumanę išnaudoti nedidelius sostinės “gabaritus”, nusprendėme apsistoti miesto pakraštyje įsikūrusiame…
Kol pasaulis sukasi ir šėlsta įvairiomis kryptimis, mes įsikibę laikomės savo – kaip keliavom, taip keliaujam. Galimai. 😀 Galimybėms leidus, svarstome kodėl neparopinėjus Alpėmis iš Slovėnijos pusės? Kol dėliojamės argumentus, į blogą tradiciškai talpinam visus “kas, kaip ir kur”. 🙂 Trijų valstybių sienų kelias:https://www.tripadvisor.com/Attraction_Review-g274870-d10125479-Reviews-Tromeja_Triple_border-Kranjska_Gora_Upper_Carniola_Region.html Liublijanos nuolaidų kortelė:https://www.visitljubljana.com/en/visitors/travel-information/ljubljana-card/ Būtina paragauti – Kremšnita kreminis/sūrio pyragas. Siūloma mėgautis Bled ežero apylinkėse. Slovakijos žygiai:https://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/det/https://www.slotrips.si/eng/map/hiking-mountaineeringhttps://www.slotrips.si/eng/hiking-mountaineering/trip/1101/Stenar-and-kriz Kuro kainos pakeliui:https://www.tolls.eu/fuel-priceshttps://autotraveler.ru/en/spravka/fuel-price-in-europe.html Austrija 95 – 1L 1.32 Lenkija 95 – 1L 1.27 eur (5.76 PLN) Slovėnija 95 – 1L 1.25 eur Slovakija 95 – 1L 1.42 eur Vokietija 95 – 1L 1.62 eur Vengrija 95 – 1L 1.30 eur (453 Ft) Čekija 95 – 1L 1.33 eur (33.70 Kč) Italija 95 – 1L 1.66 eur Kroatija 95 – 1L 1.45 eur (10.8 Kn) Kelių mokesčiai:https://www.tolls.eu/slovenia – 7dienos -15eur, 30 dienų – 30eurhttps://www.tolls.eu/slovakia – 10 dienų – 10eur, 30 dienų – 14eurhttps://www.tolls.eu/czechia – 10 dienų – 12.2eur (310Kč), 30 dienų…