09.07 Jau vakar tamsoje išlipus iš mašinos, pirmiausia, ką pajutome, tai mėšliuko kvapą, kurį tuoj pat papildė kažkur netoliese mūkančios karvės. Tikras kaimukas. 🙂 Apėjom, apsižiūrėjom – kempingas paprastas, bet normalus. Jau ne pirmą kartą nustembame, kad tokioje vietoje, lyg “vidury niekur”, visuomet yra poilsiautojų. Išsimiegoję, atrodo, senokai naudotoj palapinėj, sumokėjome administratoriui juokingus 11.20 € ir toliau į kelią. Šiandien kilometrai kaimo keliukais sukosi lėtai, todėl nusprendėme bent dalį kelio įveikti mokamai. Paaukoti eurai padėjo ir jau šią naktį leidome Niurnberge, Vokietijoje. Čia gavome tokius mandrus, stilingus ir net kompiuterizuotus (net norint atsirakinti duris, reikia app’so) apartamentus su balkonu, kad buvome lengvai nustebinti ir labai pamaloninti. Greit iš galvos išmetėme apmąstymus eiti pasivaikščioti po naktinį miestą ir verčiau likome mėgautis savo naująja rezidencija. 😀 09.08 Išsimiegoję moderniuose vokiškuose apartamentuose, visai turėjome ūpo šiek tiek apsižiūrėti kas tam Niurnberge. Nors rytą gąsdino lietus, jau po valandos ėmė lįsti saulė ir visai…
Category: [GLL]
09.04 Dieną pradedame neskubėdami, dabar mūsų tikrasis poilsio metas. Ilgai pusryčiaujame ir plepame nuosavoje terasėlėje, saulutė kaitina, bet nekankina. Ore galima justi minkštą, druskingą vandenyno drėgmę. Visiškas relaksas. 😎 Vėliau, pagaliau išsijudinę, aplankėm vietinę skalbyklą, kur prasiskalbėm drabužėlių partiją, o vakare išvažiavome į pasimatymą su vandenynu pliaže. Pasirinkome šiauriau Lacanau Ocean esančią pakrantę, iki kurios reikia paeiti apie porą kilometrų nuo artimiausios stovėjimo aikštelės. Keliukas iki vandenyno veda per pušyną ir mes niekaip negalime atsikratyti jausmo, lyg būtume Kuršių Nerijoje. Tik didesnėj. 🙂 Bet Kuršių Nerija mums labai patinka, todėl tokia asociacija tik labiau džiugina. Pasiekus paplūdimį, pamatėme, kad jis pakankamai nuošalus, daugiausia čia bangas gainioja banglentininkai. Mums pats tas. Šviečia saulė, oras geras, vanduo šiltas, todėl maudomės po kelis kartus ir visiškai tirpstame iš laimės. Jau buvome pamiršę, kokios stiprios vandenyno bangos ir koks nesugriebiamai mažas jame jautiesi. Ir šįkart atsisveikinę su saule, palaimingai grįžome vakaroti į savo terasą.…
09.02 Visai ramiai išsimiegoję barake, atsisveikinom su keltuvais ir serpantinais nuriedėjom atgal. Visus 13 km. Jei įdomu, šį kartą šiukšles išsinešėm neprašyti. 😀 Šiandien toliau traukiame prie vandenyno, tačiau dar ketiname aplankyti Lioną (Lyon). Taupydami laiką, renkamės važiuoti mokamais keliais, kurie veda gana gražiais gamtovaizdžiais, bet yra nepigūs. Į Lioną atvykome po pietų. Labai geras laikas pasivaikščioti po miestą, tad priparkavom Reptiliją 3 valandoms ir nupėdinom iki turizmo informacinio centro. Čia panagrinėję žemėlapį, sužinojom, kad Lione yra net keli, skirtingo amžiaus senamiesčiai. Visiems išnaršyti laiko nepakaks, todėl [žinoma] renkamės apžiūrėti patį seniausią. Palyginus su Italija, šio miesto gatvės atrodo plačios, o architektūra nykoka. Visgi, apsipratusios akys ėmė pastebėti besiskleidžiantį vietos grožį. Daugiau pamaklinėjus, atradome ir Romos laikų amfiteatrą ir įspūdingo detalumo bažnyčią. Beje, ši įkurta ant kalno, nuo kurio atsiveria labai plati Liono panorama. Iš čia matyti, koks tai didelis miestas. Veikiausiai, jame dar tikrai yra ką atrasti, bet mus…
08.31 Pajutę tikrą atsipalaidavimą, šiandien nusprendėme praleisti dieną atskirai ir veikti tai, kas kiekvieno širdžiai miela. Tad, aš likau rašyti blogo, kuriam niekaip nelikdavo galimybių ir šiek tiek prasiskalbti drabužius, o Zapatdlo išsiruošė dar patyrinėti aplinkinius kalnus. Diena nusimato šilta (ne karšta!), saulėta ir šiek tiek vėjuota, bet pasivaikščiojimams ir rūbų džiovinimui turėtų būti pats tas. 😌 Vis dar mėgaujamės nuslūgusiais karščiais, nes Italija buvo gerokai mus pakaitinusi. Orų prognozė rodo, kad šiandien aukščiausia temperatūra sieks +22C. Reiškias, atvėsome mažiausiai dešimčia laipsnių. 🙂 Besibaigiant dienai galiu konstatuoti – imtis aprašyti visą ligšiol nutikusią kelionę, kaip ir skalbti rankomis, nėra lengva. Kaip sužinojau vėliau, ir Zapatdlo dienelė pasitaikė ne iš lengvųjų. Kol aš sėdėjau prie kompiuterio ir mėgavausi stogu virš galvos, jis sumanė lengvą pasivaikščiojimą iškeisti į kopimą kalno viršūnėn. Ir žinoma, kad metė iššūkį vienai stačiausių. Per 7 valandas intensyvaus kopimo ir stataus leidimosi nepažymėtais takais, Zap įveikė 13.5 km.…
08.29 Dieną pasitinkame su sudėliotu planu – traukiame tiesiai į Pizą, o ten pavaikštinėję, toliau važiuosime į Florenciją. Jei rasime padorią vietą apsistoti, liksime ten porai naktų. O ką daryti toliau, nuspręsime tada (pažiūrėsim kur koks oras, kokia nuotaika). Ruošiamės, renkam palapinę, kraunamės daiktus į mašiną ir vis vienas kito klausinėjam – ar tikrai važiuojam į Pizą? Na, lyg ir važiuojam. Susivedam kelionės tikslą į navigaciją ir.. ..nejudam iš vietos. 😀 Sėdim mašinoj ir svarstom, kažkaip “nekabina” tas Pizos/Florencijos variantas, nėra entuziazmo, nėra ūpo. Pajudam mašina dar 20 metrų, sustojam, galvojam. Atsibodo tas nuolatinis karštis virš +30C, atsibodo tas pats miestų vaizdas, pasiilgom gamtos, kalnų. Tad, ir vėl – tai, ką daryti? Reik kažkaip atvėsti. Ir atsivėsinom. Prancūzijoj. 😀 O buvo taip – dar vakar Zapatdlo benaršydamas google maps, akimis sukinėjosi aplink kalnus. Deja, aplink Gardą, kalnuose rodo lietų. Bet juk Alpės driekiasi ir per Prancūziją.. 😀 O toje pusėje,…
08.24 Taip gerai vakar pavakarojom, pasvajojom apie gyvenimą Portofino stiliumi, o šiandien nuo pat ryto kažkas negerai. Gal ne ta koja iš palapinės išsirangėm, bet atrodo pagedęs tas Svietos kempingas. Nei malonus, nei patogus. Reikia greičiau vyniotis į Genują. Dar kartą užmetę akį į google maps, pakankamai arti Genujos centro radom parkingą (8€/5h). Aikštelė pasirodė pakankamai saugi ir civilizuota, tad ten ir palikome Reptiliją saugoti mūsų daiktų. Mums bevaikščiojant po karštą Genują, Zap dar paskambinėjo į kelis kempingus, vildamasis surasti vietelę artėjančioms nakvynėms. Kai kuriuose kempinguose vietų nėra (nenustebino), kai kurie pasiūlė paskambinti po pietų, kai bus matyti, kas išvažiavo. Viename kempinge pasiūlė dalintis plotą su dar viena palapine (nustebino), bet mes taip nenorim. Norim savo ploto, jei ne kambary, tai bent aplink palapinę. 🙂 Nesutrikusi administratorė pasiūlo paskambinti vėliau – gal kažkas atlaisvins pitch’ą. Įgavę vilties, kad vietos dar gali atsirasti, nusprendėm toliau tyrinėti senąjį uostamiestį, o į kempingus…
08.22 Pagaliau kirtom Italijos sieną! Ilgai iki šios šalies važiavom, tad bus įdomu, ką gero ji turi pasiūlyti. 🙂 Pradžiai, sustojome miestelyje Cernobbio apsipirkti ne šveicariškom kainom (daug gaminamės patys, tai dažnai ir apsipirkinėjam). Taip pat, grįžę į ES, atgavom neribotą mobilųjį ryšį, tad paskubėjome atrašyti bei paskambinti visiems, kurie bandė su mumis susisiekti Šveicarijoje. Netrumpai užtrukę su apsipirkimu ir pietumis, prie Komo ežero pasivaikščiojome tik po pietų. Vieną jo krantą apžiūrėjome iš miestelio, kuriame buvome sustoję, o vakare, pritvoti vis dar intensyvaus karščio, pašliaužiojome pačiame Komo mieste. Oras lyg ir gražus, vakarojimui prie ežero tinkamas, bet mums neįprastas klimatas visgi išvargino. Tad, prisėdę ant parko suolelio, ėmėme ieškoti, kur čia toliau pavažiavus ir nakčiai ištiesus patinusias kojas. Greitai susipratome, kad šiuo metu reikia ieškoti ne “komfortiškos”, o “įmanomos” vietos nakvynei. Manėme, kad šveicariškos apartamentų kainos liko kitoje sienos pusėje, bet anaiptol – net kukliausi kambarėliai “pas babą”, dabar čia…
08.18 Neskubėdami vedinam iš vakaro padegustuotą alų ir bandom susidėlioti naują veiksmų planą, mat dangus kaip sykis sugalvojo išsipliaupt per kone visą Šveicariją. Ketinome iškart šauti į kalnus, bet tokiu oru maklinėti per uolas nei malonu, nei protinga. Em-Ka pastangomis susekti kuo tikslesnes orų prognozes ir išvengti lietaus, maršrutas tiesiasi per aplankymo vertus miestus. Nusprendžiam imti, ką dangus duoda ir jau tryse varom į Berną. Čia, svarbiausias vietas apsukom per 1.5 val. Gana įdomi sostinė su sena architektūra, buvo smalsu apžiūrėti, kokiuose pastatuose yra įkurtos įvairių šalių ambasados. Miestas, manau, vertas ir ilgesnio patyrinėjimo, bet mes ir taip gerokai išmaišėm senamiesčio gatveles. Šį kartą norėjosi pleškinti nuotraukas ir nors juostelėje vietos pakako, laiko turėjome ne tiek ir daug – šiandien dar norime įveikti gabalėlį kelio. Lėkdami autostrada, dar pašonėje pralekėme ir Jura kalnyną. Pamatėm, iš ko pavadinimą skolinasi žinomesnis kavos aparatas. 😀 Murten miestelio prieplaukoje prie ežero smagiai sukirtom pietus.…
08.14. Nuo palapinės nupurtę rytinę rasą, išdardėjom į ilgą kelią. Važiavom visą dieną, stojom tik pavalgyti, bet kelias sėkmingai vyniojosi. Vokietijos sieną kirtome jau besileidžiant saulei. Mūsų magelis tuo metu kaip tik užgrojo Rammstein. Priėmėm tai, kaip gerą ženklą, Vokietija mus priima. 😎 Atvažiavom nakvoti į mums mažai žinomą Chemnitz. Čia išsinuomavome mažutę, bet jaukią studiją. Po visos dienos greitkeliuose, labai greit ir labai saldžiai nulūžom. 08.15 Rytą skyrėm valandėlę patyrinėti, kas tas Chemnitz. Miestas pakankamai didelis, bet be mažučio senamiesčio ir didžiulo paminklo K. Marksui, nieko ypatingo jis neturi. Su komunizmo tėvu paveiksluotis nenorėjom, tad mieliau patraukėm toliau į kelią. Važiuojam patyrinėti Švarcvaldo (Black Forest). Nebuvome tikri, kiek kilometrų pavyks įveikt, tad tik vakare, įvertinę savo progresą, sustojom degalinėj ir pradėjom internete ieškoti kempingų. Nutarėm išsyk paskambint ir užsirezervuot vietą/ pranešti apie savo atvykimą, mat panašu, kad kempingai dirba iki 20 val., o mes ketiname atvykti vėliau. Paskambinus kelioms…
View Travel Baltic Sea [GLL] in a larger map Kad niekam daugiau nekiltų klausimų, kur šiemet lekiam: Didysis planas aplink Baltijos jūrą apskrieti – Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją (po teisybei ne prie Baltijos, bet čia būtinai reikia ir čia turbūt ilgiausiai užtruksim 🙂 ), Daniją, Vokietiją, Poliandiją ir galiausiai namai 🙂 B planas Norvegija, biškiuką Daniją ir aišku neišsisuktume nuo Poliandijos kelių Pradedam dėlioti taškus, tada galėsim brėžti kelionės kringėlius. Bolidą po biškiuką tvarkau 🙂 Kompanija pusiau aiški. Jei kas turit kokių pasiūlymų, taškų mestelkit savo mintį ar nuorodą 😉 AČIŪ! Ir tęsiant pernai metų tradicijas TEKS važiuoti nuo jūros iki jūros – neapsiribojant Baltijos jūra reikia pasiekti Barentso jūrą, Norvegijos jūrą, Šiaurės jūrą osom kiek jūrų =D Kriokliai The 7 Most Beautiful Norwegian Waterfalls The Top 10 Best Norway Waterfalls List of waterfalls by height – iš jų net 12 Norvegijoje :O Fjordai Geirangerfjord – vienas iš žinomiausių…
Parvežiau šiek tiek pavasario 🙂 Žinau žinau labai reikia stengtis pamatyti jį, bet šalčiau ir vejuočiau, koks buvo penktadienis man tik išlipus iš lėktuvo Vilniuje, dabar jau taip nėra… naaaa gal šiandien (2013-03-19) dar spyriojasi žiema, bet neilgam, pavasaris po skrydžio irgi turi atsigauti 😉
Su sąlyga, kad aš mėgstu būti mobilus, keliauju visur su kuprine, o ne su dideliu lagaminu – daug pavasario netilpo. Galėjau iki limito dar kokia 13 kg jo įsidėti, bet laisvos vietos kuprinėje beveik nebuvo, ypač kai dar reikėjo pasukti galvą, kaip į kuprinę sutalpinti visas Zyzės mėsmales, makaronų tešlos maišytuvus, daržovių smulkintuvus ir dar biesas žino kas per agregatas. Taip ko tik Lietuviui iš JAV neprireikia šiek tiek pigiau, kam laptopo, kam iPhone, o kam mėsmalės 😉
Pavasaris pirmiau užsuko į JAV rytinę pakrantę. Laisvam savaitgaliui išsinuomavom mašinytę ir nuo pat šeštadienio ryto patraukėmn Filadelfijos link. Jau ryte einant mašinos pasiimti norėjosi lįsti iš striukių ir eiti tik su džemperiu – saulutė smagiai spigino. Pirminis planas buvo važiuoti iki Vašingtono, bet Lietuvos ofiso vadovas pasakė, kad vaikų paistalai JAV turėti laisvą kovo 11, nors patys amerikonai neprieštaravo, kad švęstume nepriklausomybės dieną. Neverkšlenant prisitaikėm prie situacijos ir iš savaitgalio išspaudėm ką galėjom: Bostonas, New York’as, Filadelfija – viso 654 mylios, tai čia truputis virš 1000 km 🙂
O pas mus prisnigo!!!! Jau trečia diena, kai oras prastėja (nuo trečiadienio, 03 06), stiprus vėjas, vėjas dar nieko būtų ale sniegas pusiau lietus, sustiprina efektą, tad vakarais išlįsti kur nors sunkiau. O bet tačiau šalia viešbučio, tik perėjus gatvę yra didžiulis molas. Kas gi tas molas,kai kurie paklaustų??? Jei yra daugiau tamsuolių tokių kaip aš, tai didelis prekybos centras, kaip pas mus Akropolis, Mega, Molas 🙂 Žodžiu aš dar tvardausi, bet kolegos apsisukimai didėja 200$/h 🙂 Problemų daug nėra, renkasi viską greit be dvejonių ir kaunietiškai – džemperiai, treningai, tapkės, Nike kojinės urmu (šitų ir aš jau turbūt varysiu) 🙂 Beje mole yra nebloga California picerija, visas pakas, kas ją daro nebloga – porcijos ne per didelės ir maistas gardus, padavėja rusaitė ir net su Ukrainietišku krauju 🙂 Ji iš mano akcento nusprendė, kad turėčiau kalbėt rusiškai, tai ir prabilo patikrinti. Priedo ten radau neblogą alų, kuris pagal skonį primena lietuviškus kvietinius, tik spalva vistiek truputį raudona ir pavadinimas ne koks – blue moon 🙂 Pateikia su apelsinu.