Kaip mums jau įprasta, išvykome neturėdami tikslaus plano ar maršruto. Besimėgaudami bastūniška romantika, laikomės nusistatyto taško, tačiau iš kurios pusės jį pasieksime dar nežinia. Kas ten žino- galbūt galiausiai ir Slovėniją iškeisime į tuo metu gražiau sužėrėjusį “blizgutį”. 🙂 Kaip ten be būtų, viena buvo labai aišku- pirma stotelė Varšuva. 😀 Egzotika, žinom. But first things first – reikia apsipirkt. Ir ne bet ko, o to alaus. 😀 O ir šiaip, Varšuva įsitaisiusi labai patogioje pusiaukelėje tarp namų ir ten kažkur. Kaip tarėm, taip padarėm! Savo pirkinių krepšelio įvairove (plačiu alaus degustaciniu rinkiniu) palinksminę vietinę garbaus amžiaus kasininkę Auchan’e, dar labiau užgrūdom vargšą Subaru ir išrūkom toliau. Kažkur. Ryt bus matyt! 😉 Linkėjimai, Z&Z!
Tag: atostogos
Baigėsi poilsio naktys, išsikraustėme iš kempingo 😀 Gyvenam vėl su elektra ir jos teikiamais privalumais – galim naktinėti! Vroclavo apartamentai mums patinka – nors turi šiek tiek švaros trūkumų, bet kažkoks geras fengšui: aukštos lubos, daug vietos, netikėtai turim net balkonetę su visai neblogu industriniu vaizdu. Nors butukas nesenai įrengtas, bet kaip įprasta Poliandijoje, šiek tiek kai kas nelabai veikia, kai kas kliba, laiptinės durims atidaryti reikia turėti Iron Man jėgų 😀 Šeštadienį (Rugsėjo 26) tenka tęsti evakuacijos planą ir judėti link LT. Nuo pirmadienio ir Poliandija bus raudonajame LT sąraše 🙂 Į LT labai neskubam, tad pakeliui mūsų dar laukia nakvynė Varšuvoje. Nakvynės vietą išsirenkame dar būdami Vroclove. Nesam dideli Varšuvos fanai, tad dažniausiai net neišlendam į miestą apsižiūrėti, viską ten matę 😀 Netikėtai užsiprenumeruojam kambarį jau šią vasarą aplankytame “Arche Hotel Poloneza”, netoli Varšuvos oro uosto. Viešbutukas naujas, tvarkingas, kaina pigiau, negu vokiškame kempinge, o kambaryje turėsime net…
Pirmos kempinge apsistojom trims naktims, tad žygiams turim visas dvi dienas! Ketvirtadienį greičiausiai teks sukti link Poliandijos – stebint koronos lentelę darosi aišku, kad nuo kitos savaitės Vokietija bus raudonąjame LT sąraše…. Anksti gulę, beveik ansti pakilom 😀 Pirmai dienai pasirinkome Stage 2 taką, kad pamatytume patį įžymiausią Tapytojų tako objektą – Bastei tiltą (Bastei Bridge). Jeigu “pagooglintumėte” apie “Saxon Switzerland National park” tas tiltas būtų visuose pirmuose puslapiuose. Gali net pasirodyti, kad nieko daugiau ir neturi tas parkas 🙂 Kaip žinia, su takų žymėjimu čia nelabai ledas – tako pradžiai pasirinkome Stadt Wehlen miestelį ir nusprendėme kapoti taku tolyn, kiek pavyks 🙂 Tapytojų tako dalys persipina viena su kita, tad gali būti ir taip, kad eisim 2, 7, 9 … takų atkarpomis ¯\_(ツ)_/¯ Ne sezonas, bet miestelio stovėjimo aikštelė jau pilna (kaina 8 Eurai dienai), o dydžiu net neprilygsta Maximos aikštelei, tad kur visi sutelpa sezono metu nežinauuu… Šiaip…
Oi, kaip gerai kempingas rudenį – anksti saulė leidžias, pasidaro tamsu, tai kiek čia besedėsi. Miško aplink nėra, tai laužo neprikūrensi – kirvukų turim, bet malkų ne :). Kortom ir kauliukais nelošiam, kaip kad vokiečiai daro, tai dešimtą jau gult varom. Tiksliau, nulūžtam po geros kelionių dienos 😀 Jau po dviejų tokių vakarojimų visai žvalus pradėjau jaustis 😉 Čia, Pirmos kempinge, mes jau vietiniai, turim savo krautuvę – Netto (ale LIDL konkurentas). Po žygio vakare varom vokiškų, stiklainyje supakuotų, sasyskų, migdomųjų ir šokoladukų 😀 Oras mus lepina vasariškai. Dieną temperatūra kerta net iki +26C, o gal ir daugiau 🙂 Žygiui gal net per karšta, galėtų būti ir gaiviau. Žmonas džiaugiasi, kad dar kelionės pradžioje svajojo, kaip norėtų paturėti šiltų dienų! 🙂 Išties šį kartą viskas gan strategiškai ir skaičiukais dėliojasi – pirmiausia šovėm į Vokietiją neeesss: 1) pradžioj savaitės rodė puikų orą be lietaus iki ketvirtadienio (rugsėjo 24), 2) tai…
Lėksim pagauti pabėgančios vasaros 😉 Wikitravel https://wikitravel.org/en/Hungary https://wikitravel.org/en/Slovenia https://wikitravel.org/en/Slovakia https://wikitravel.org/en/Croatia https://wikitravel.org/en/Montenegro https://wikitravel.org/en/Albania https://wikitravel.org/en/Greece https://wikitravel.org/en/Serbia https://wikitravel.org/en/Romania https://wikitravel.org/en/Bulgaria Kuro kainos https://www.globalpetrolprices.com/gasoline_prices/ https://www.mylpg.eu/stations/montenegro/prices/ Poland – 1.16 Czech Rep – 1.26 Slovakia – 1.32 Slovenia – 1.26 Austria – 1.23 Hungary – 1.14 Croatia – 1.27 Montenegro – 1.36 Albania – 1.45 Greece – 1.61 Romania – 1.17 Bulgaria – 1.11 Serbia – 1.26 North Makedonia – 1.09 Bosnia Herz. – 1.16
Medžioklė buvo sėkminga! 😉 Rašau iš naujo mobileko. 😛 Kaip ir tikėjausi, Denpasar mieste buvo iš ko pasirinkti. Pirmas galvosūkis buvo, kaiiip iš mūsų viešbučio nukakti į kitą miestą?! Balyje viešojo transporto galima sakyti nėra. Kai bandai išsiaiškinti, kaip kažkur nuvažiuoti, pirmiausiai visi klausia – ar turiu motorolerį. Gavus neigiamą atsakymą, visi pakraipo galvą ir tada kaip alternatyvą siūlo taksi. Mes padarėm kiečiau – viešbučio prižiūrėtoja mums pasiūlė grab’ą 🙂 Grab’as pasirodė labai gerai – veža du ar tris sykius pigiau negu taksi 😉 6 km nuvežė už 1.6 eur. Grab’as tai čia vietinis UBER’io klonas. Mums jau patinka, varom kaip vietiniai 😉 Nuo šiol tik su GRAB’u važinėsim 😄 Vairuotojas pasirodė ale kelionių gidas, kaip netikėta 🙂 įgrūdo mums dar savo vizitinę, na gal pravers, norėsim gal kažką daugiau pamatyti 😉 Nors su savo anglų kalbos gebėjimais mažai ką nors aiškaus papasakotų 🙂 Denpasar žemėlapyje dūriau pirštu į tokią…
Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂 Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂 Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi. Kad ir kaip…
Na ką, po 11-os valandų skrydžio pasiekėme įspūdingąjį Honkongą! Vietinės oro linijos Cathay Pacific pasirūpino tikrai komfortišku mūsų atgabenimu. Naujausi filmai dideliuose ekranuose, šypsenuotas malonus aptarnavimas, nesibaigiantis vynas ir tikrai gardus azijietiškas meniu. Užskaitom! 🙂 Už keliolika eurų įsigiję abipusį bilietą express traukiniui, miesto centre buvome dar prieš 8 val. ryto. Išsyk kūną nukaitinęs drėgmės pritvinkęs oras parodė, kad tokiam klimato skirtumui nebuvom pasiruošę. 😀 Galim pasakyti tik tiek, kad rudeninis Londonas buvo mus gerai aprengęs, tad pasivaikščiojimas Honkonge ilgų rankovių ir džinsų drabužiais tapo šiokiu tokiu ištvermės patikrinimu. Ypač lipant į kalną. 😀 Po teisybei, bet koks judėjimas mieste yra nuolatinis kilimas ar leidimasis LABAI stačiu kalnu. Dar neteko matyti gyvenvietės įsikūrusios tokiu tankumu, tokiuose nuožulniuose krantuose! Net Alpėse atrodo ne taip statu. 🙂 Todėl, iš vienos pusės buvo juokinga, iš kitos tapo visiškai suprantama, kad nuo centro apačios, kelis šimtus metrų į viršų (ir žemyn taip pat), gyventojus vežioja, kokia dešimčia…