Visą savaitę – nuo pirmadienio iki sekmadienio – praleidom Kuršių Nerijoje. Penkias dienas pindėjome Preiloje, apartamentuose su vaizdu į Kuršių mares. Ryte mus pažadindavo saulė pakilusi virš Kuršmarių, naktį sapnus generuodavo bangų skleidžiamas white noise…. 😀 Nuo mūsų balkonetės iki marių buvo gal ~30 metrų (žiauriai arti) 😉 Savaitgaliui (penktadienis-sekmadienis) persikėlėm į Nidos kempingą. Tik atvykus žaiuriai džiaugiausi, neslėpiau nuostabos, kad čia lyg post apokaliptinėj gyvenvietėj – kempinge buvom vieninteliai gyventojai! Tiesa, šeštadienį atvažiavo keletas draugėlių 🙂 Kempinge jau ruduo, o prie jūros dar vis vasara… 🙂 Šiandien ryte nusprendėm, kad jau gana čia tūnoti ir traukiam į žemyną. Atsisveikinom su jūra, aš dar pabandžiau pasiturkšti kartu su medūzomis – nesužavėjo 🙂 Persikelėm keltu į Klaipėdą ir….. nekažkas čia dienos beliko. Dar susitvarkėm kelis reikaliukus ir likom nakvynės uostamiestyje 😀 Turim skalbenkę, tai dar ir išsiskalbsim. O ryt! O ryt! Rytoj tai jau turim gerą planą, varysim pažiūrėti ten, kur…
Category: Korona [GLL] nepagaus
Baigėsi poilsio naktys, išsikraustėme iš kempingo 😀 Gyvenam vėl su elektra ir jos teikiamais privalumais – galim naktinėti! Vroclavo apartamentai mums patinka – nors turi šiek tiek švaros trūkumų, bet kažkoks geras fengšui: aukštos lubos, daug vietos, netikėtai turim net balkonetę su visai neblogu industriniu vaizdu. Nors butukas nesenai įrengtas, bet kaip įprasta Poliandijoje, šiek tiek kai kas nelabai veikia, kai kas kliba, laiptinės durims atidaryti reikia turėti Iron Man jėgų 😀 Šeštadienį (Rugsėjo 26) tenka tęsti evakuacijos planą ir judėti link LT. Nuo pirmadienio ir Poliandija bus raudonajame LT sąraše 🙂 Į LT labai neskubam, tad pakeliui mūsų dar laukia nakvynė Varšuvoje. Nakvynės vietą išsirenkame dar būdami Vroclove. Nesam dideli Varšuvos fanai, tad dažniausiai net neišlendam į miestą apsižiūrėti, viską ten matę 😀 Netikėtai užsiprenumeruojam kambarį jau šią vasarą aplankytame “Arche Hotel Poloneza”, netoli Varšuvos oro uosto. Viešbutukas naujas, tvarkingas, kaina pigiau, negu vokiškame kempinge, o kambaryje turėsime net…
Ooo ketvirtadienis (Rugsėjo 24) – laikas evakuotis! Viską čia jau matėm 🙂 Šiandien aplink Saxon Switzerland parką pranašauja lietaus, rytoj irgi, poryt irgi, …. dangus nuo ryto raukiasi. Jau vakar grįžtant iš smiltainių šiek tiek susidūrėme su lietumi, bet patyrusiems keliautojams tereikia išsitraukti savo striukeles ir kuprinių gaubtus 😀 Lietus iki tamsos nurimo, tad dar pavyko ant žarijų padeginti vokišką šnicelį 🙂 Dar šiek tiek pavarčius koronos statistikos lenteles galima spėti, kad ir Poliandija nuo kitos savaitės bus įtraukta į raudonąjį LT sąrašą. Svarstom, kad arba dar dvi savaites reikia blaškytis Poliandijoje ir grįžus izoliuotis, arba pučiam link Lietuvėlės. Karantinuotis nelabai norisi, o ir ateinančią visą savaitę virš Zakopanės rodo ištisinius lietaus debesėlius 🙁 Per balkonetę kasdien į kalnus žiūrėti ir į juos nekopti gali būti liūdnoka, kaukčiau kasdien įsispyręs į turėklą…. Sakom, pučiam į Dresdeną – pusdienį pasidairysim, gal ir ką nors įdomaus nusipirksim. Nieko neįkirtom, bet radom kietų…
Pirmos kempinge apsistojom trims naktims, tad žygiams turim visas dvi dienas! Ketvirtadienį greičiausiai teks sukti link Poliandijos – stebint koronos lentelę darosi aišku, kad nuo kitos savaitės Vokietija bus raudonąjame LT sąraše…. Anksti gulę, beveik ansti pakilom 😀 Pirmai dienai pasirinkome Stage 2 taką, kad pamatytume patį įžymiausią Tapytojų tako objektą – Bastei tiltą (Bastei Bridge). Jeigu “pagooglintumėte” apie “Saxon Switzerland National park” tas tiltas būtų visuose pirmuose puslapiuose. Gali net pasirodyti, kad nieko daugiau ir neturi tas parkas 🙂 Kaip žinia, su takų žymėjimu čia nelabai ledas – tako pradžiai pasirinkome Stadt Wehlen miestelį ir nusprendėme kapoti taku tolyn, kiek pavyks 🙂 Tapytojų tako dalys persipina viena su kita, tad gali būti ir taip, kad eisim 2, 7, 9 … takų atkarpomis ¯\_(ツ)_/¯ Ne sezonas, bet miestelio stovėjimo aikštelė jau pilna (kaina 8 Eurai dienai), o dydžiu net neprilygsta Maximos aikštelei, tad kur visi sutelpa sezono metu nežinauuu… Šiaip…
Oi, kaip gerai kempingas rudenį – anksti saulė leidžias, pasidaro tamsu, tai kiek čia besedėsi. Miško aplink nėra, tai laužo neprikūrensi – kirvukų turim, bet malkų ne :). Kortom ir kauliukais nelošiam, kaip kad vokiečiai daro, tai dešimtą jau gult varom. Tiksliau, nulūžtam po geros kelionių dienos 😀 Jau po dviejų tokių vakarojimų visai žvalus pradėjau jaustis 😉 Čia, Pirmos kempinge, mes jau vietiniai, turim savo krautuvę – Netto (ale LIDL konkurentas). Po žygio vakare varom vokiškų, stiklainyje supakuotų, sasyskų, migdomųjų ir šokoladukų 😀 Oras mus lepina vasariškai. Dieną temperatūra kerta net iki +26C, o gal ir daugiau 🙂 Žygiui gal net per karšta, galėtų būti ir gaiviau. Žmonas džiaugiasi, kad dar kelionės pradžioje svajojo, kaip norėtų paturėti šiltų dienų! 🙂 Išties šį kartą viskas gan strategiškai ir skaičiukais dėliojasi – pirmiausia šovėm į Vokietiją neeesss: 1) pradžioj savaitės rodė puikų orą be lietaus iki ketvirtadienio (rugsėjo 24), 2) tai…
Dienos planas nesudėtingas – nulekiam ~250km iki kempingo, pasistatom palapinę ir varom padaryti įžangą į “Tapytojų taką” (“Painters way”, “Malerweg”). Tai va…. Pirma dalis lengvai, antra dalis kažkiek kitaip… Atvarėm į tokį mielą kempingėlį, su nuostabiu vaizdu į parką, arti “hiking’o” takų, bet registratūra užrakinta. Teko skambyti nurodytu telefono numeriu – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Ką gi, renkamės kitą kempingą, juk aplinkui gal 7-9 kempingai. Lekiam link naujai pasirinkto kempingo, pakeliui mane suklaidina nuorodos į dar kitą kempingą – sekam nuorodomis vingiuotais keliukais, nervinuos, kad tenka važiuoti kažkokio kalnų traukinuko bėgiais, kažkiek gal nesaugu… 🙂 Saugiai atvykstam iki to kempingo, bet neatrodo, kad jame vietos būtų, o prižiūrėtojos taip pat nėra. Bandom skambyti, niekas neatsiliepia. Tuo tarpu, paskambinu į prieš tai pasirinktą kempingą – “Jūs užsiregistravę..?? Ooo vietų nėra visą savaitę” 🙂 Kai galiausiai pavyko prisiskambinti esamo kempingo registratorei, ši išgirdo, kad reikia kalbėti angliškai ir…
Kėlėmės sekmadienį šeštą ryte ir Kauną palikome baisiai baisiai anksti – miestas tylus, ramus, tuščias juk devinta ryto! 🙂 Planas rimtas 1000 km ir palapinę statyti Saxon Switzerland nacionaliniame parke. Kirtę Poliandijos sieną džiaugiamės, kad paklausėme savo nuojautos ir reikiamų išgyvenimui priemonių nusipirkome pas mamą Maximą. Šiandien šioje šalyje tamsusis sekmadienis – krautuvės nedirba :/ Bet mūsų tai nesustabdys! Kilometrai vyniojosi smagiai, šnervinis kuro netaupė 😀 Lodžėj pildami kurą vigi nusprendėme pasiskambyti į kempingą ir pasitikslinti, ar tikrai Vokietija mūsų lauks – dar tik ~14 val, tad visas galimybes turim būti prie parko su pakutiniais saulės spinduliais. O Vokietija – “heute nein”… Jeigu parašyta, kad kempinge registracija iki 18 val., tai žinokit, kad ne ir negalima pasistatyti palapinės vėliau ar užsiregistruoti rytoj ryte 😀 Pabandėme paskambyti gal į tris skirtingus kempingus. Ką gi, mūsų laukia mielasis Wroclawas – niekada dar nenuvylė 🙂 Apartamentai už vokiško kempingo kainą, atvykti gali, kad…