Oi, kaip gerai kempingas rudenį – anksti saulė leidžias, pasidaro tamsu, tai kiek čia besedėsi. Miško aplink nėra, tai laužo neprikūrensi – kirvukų turim, bet malkų ne :). Kortom ir kauliukais nelošiam, kaip kad vokiečiai daro, tai dešimtą jau gult varom. Tiksliau, nulūžtam po geros kelionių dienos 😀 Jau po dviejų tokių vakarojimų visai žvalus pradėjau jaustis 😉
Čia, Pirmos kempinge, mes jau vietiniai, turim savo krautuvę – Netto (ale LIDL konkurentas). Po žygio vakare varom vokiškų, stiklainyje supakuotų, sasyskų, migdomųjų ir šokoladukų 😀
Oras mus lepina vasariškai. Dieną temperatūra kerta net iki +26C, o gal ir daugiau 🙂 Žygiui gal net per karšta, galėtų būti ir gaiviau. Žmonas džiaugiasi, kad dar kelionės pradžioje svajojo, kaip norėtų paturėti šiltų dienų! 🙂
Išties šį kartą viskas gan strategiškai ir skaičiukais dėliojasi – pirmiausia šovėm į Vokietiją neeesss: 1) pradžioj savaitės rodė puikų orą be lietaus iki ketvirtadienio (rugsėjo 24), 2) tai čia toliausiai piečiausiai, kur šiuo metu galim numynti iš LT ir parvykti be kliūčių, o ir bet tačiau kitą savaitę Vokietija greičiausiai bus įtraukta į raudonąjį koronos LT sąrašą, tad laiko turim iki savaitės galo :/
Na ir apie tapytojų taką (Painters way) – takų čia gal 112 KM, pagrindinis maršrutas padalintas gal į 8 dalis (stage’us). Stage’ų nebūtina laikytis, gali eiti ir alternatyviais keliukais, gražu visur 🙂 Išties, tų maršrutų net ir sunku laikytis tiksliai, nes nuorodos labai neaiškios, kaip nevokiška! Kiek tekę vaikščioti, tokios painiavos dar nematę. Ženklai yra, bet jie rodo į kažkokius nežinomus taškus ir jeigu neturi normalaus viso parko žemėlapio, visiškai neaišku į kur nukeliausi. Ne mums vieniems painu pasirodė – pakeliui matėm ne vieną žygeivių grupelę tyrinėjančią žemėlapį ties kryžkelėm 😀 Kadangi mes nežinom kur einam, tai kaip ir nepasiklystam 🙂
Be First to Comment