Zelandiški nuostabumai #5

Padarę taip, kaip nutarę, rytą išsiruošėm ieškoti kalnų ir ledo. Dar vienu hipės Kate patarimu pakeliui užsukome į Okarito, kur, pasak jos, turėtume išvysti kažką gražaus. Čia radome kalno papėdę, o nuo jos neilgai pasekę pažymėtu taku viršun – kuo puikiausią panoramą. Atsiveriančios platybės visada gerai, tačiau pajutome, kad jau tampame išlepinti vaizdais. 🙂

Va, kas išties mus sužavėjo, tai pakeliui į Franz Josef Glacier, kelią apkabinęs, vienos gatvės miesteliūkštis. Senas auksakasių Ross Goldfields privertė mus ne tik sustoti kone vidury kelio, bet ir išlipti iš automobilio. Ir vėl kažkas tokio kinematografiško. 🙂

Galiausiai pasiekėme savo tikslą ir atvykome į Franz Josef Glacier – visiškai turistinį kalnų miestelį. Tokioje vietoje daugiau ir nėra ką veikti, kaip tik dienomis žygiuoti šlaitais, o vakare minkštinti raumenis vynu vietiniam bare. Bet, ką čia slėpti – juk to ir atvažiavome. 🙂 O ir alpių apsuptyje nakvoti mums labai patinka, ką čia bepridursi.

Kad ir kaip nuostabiai viskas skambėtų, deja, buvome šiek tiek nuliūdinti. Išsiruošę lipti į kalną ir sniegynus, sužinojome, kad prieš kelerius metus nulūžęs geras ledyno gabalas kartu su savimi nusinešė ir galimybę pasiekti viršūnę. Kelias užtvirtęs ir nesaugus. Vienintelis būdas apžiūrėti ledą yra iš sraigstasparnio. Ir visai ne dėl to, kad mums per brangu, o tik dėl to, kad labai norėjom pasivaikščioti, nusprendėm skrydžio neimti. 😀 Nors ir trumpesnis nei planavom, bet žygis buvo labai smagus, įdomus ir vaizdingas. Vis tiek jaučiamės kažką laimėję. 🙂

Kitą dieną vėl pakavomės savo kuprines ir krovėm į tą patį Holden’ą. Pasileidę riedėti serpantinais vėl gerėjomės kalnais. Tik šį kartą važiavome jau į Queenstown – kitą kurortinį kalnų miestelį. Turėdami prabangos stoti ir sukti ten, kur tik užsinorim, stabtelėjome netoli Haast miestelio nusidriekusiame Ship Creek paplūdimyje. Oras vis dar nepalankus maudynėms, bet pakvėpuoti jūros pritvinkusiu vėju yra absoliutus gėris. 🙂

Varydami savo beveik 300 arklių į priekį, vėl vartėme akis ir džiovinome pravertas burnas veizėdami į kalnų bei debesų samplaikos grožybes. Nepaisant to, kad lyja. Nepaisant to, kad per automobilio stiklą. Turbūt šituo niekad nepasisotinsim.

Visgi, pagaliau išsigiedrijusi diena visai šalia kelio mums atvėrė neapsakomo mėlynumo Hawea ežerą. Ir vėl grožybės!

Negana to, teko neplanuotai sustoti ir tolėliau pasimaišiusioje Crown Range Summit atodangoje, nes.. ..na gražu! Ir vėl labai gražu! 😀

Visai vakare vis tik sugebėjome atvykti į Queenstown. Šį slidinėjimo kurortą pasirinkome kaip tarpinę stotelę pakeliui į Milford Sound nacionalinį parką. Ir labai gerai padarėme, nes rezervuodami čia viešbučio kambarį, buvome visai pamiršę, kad [pasak internetinio folkloro] būtent šiame mieste yra gaminami patys geriausi burgeriai visoje N. Zelandijoje! Ir kur ta mūsų galva?!

Įdomu, kad vos įžengus į viešbutį, išskėstomis rankomis ir didžiule šypsena mus garsiai ėmė sveikinti registratūroje stovintis administratorius! Deja, lenkiškai. 😀 Mat, išvydęs mano ir Zapatdlo sportines striukes (4F firmos), lenkas apgaulingai nudžiugo sutikęs saviškius. Et, ne žemiečiai, bet bent kaimynai. 🙂 Tiesą sakant tas lenkas buvo pirmas europietis, kurį sutikome šioje Žemės pusėje.

Išsikrovę daiktus, išėjome pasižiūrėti, kas gi gero tame karalienės mieste. Pasirodo, tai ne tik populiarus slidinėjimo kurortas, bet ir labai romantiškas uostamiesčiukas.

Palydėję saulę miegoti kažkur už horizonto, nuėjome ieškoti, kur tie žymieji burgeriai gyvena. 🙂 Tolėliau susiradę tinkamą gatvę, ieškojome Fergburger užkandinės. Ir radom. Bet nežinojom kaip reaguoti – iš mažos įstaigėlės nutįsusi eilė išsilieja net į gatvę. 😀 Svarstėm, ar tikrai verta dėl internetų legendomis apipinto sumuštinio mindžikuoti tokioje eilėje. Visgi, įvertinom smalsumo, skrandžio tuštumo bei puikiai sustyguoto kolektyvo darbo operatyvumo faktorius ir pasilikome mindžikuoti. 🙂 Vėliau pasirodė, kad išstovėtas pusvalandis prabėgo labai greitai, o patirtas skonis atpirko visus buvusius nepatogumus. Tai tikrai buvo pats geriausias burgeris visoje Naujojoje Zelandijoje! Rekomenduojam nedvejodami! Liuks!

Kadangi vis tiek jau esame pižonai, dieną pabaigėme labai civilizuotais malonumais – vaikinai viešbučio saunoje, o aš – labai karštame duše, kuriame išleidau begėdiškai DAUG vandens. 😀

Iki kito susirašymo! 😉