Vasarėlė Lietuvoj šį kartą buvo įvairi, greita ir gana užimta. Skambėtų gal ir neblogai, bet ilgainiui ėmė kankinti vasariškos šilumos nepastovumas ir poreikis ištrūkti iš rutinos, pasimėgauti buvimu čia ir dabar. Kai gerai žinai šitos mikstūros skonį, troškulys itin rimtas. 🙂 Kone iki paskutinės dienos iki atostogų, neturėjome kada pasiruošti, pasidėlioti plano ar maršrutų. Bet, kam mums tas planas – svarbiausia, turime kryptį! 😀 Koks skirtumas, kur ir kaip mes ten varysim, nes gi svarbiausia yra VARYTI! Taip sutapo, kad savo Subariką palikom pas daktarėlį, kuris pasižadėjo jam atlikti širdies operaciją. Ta proga, pasiskolinome talpų ir taupų VW. Bus įdomi patirtis. 🙂 Dėl pilkos mašinos spalvos ir ramaus, bet užtikrinto jos kopimo į mūsų kalniuką, pakrikštijom ją Reptilijos vardu. 😀 08.13 Na, tai paaukoję šeštadienio dieną mantos krovimuisi, įsipareigojimų LT užbaigimui ir lengvam apsipirkimui, jau visai vėlyvą vakarą užrakinom trobą, užkūrėm variklį ir užvėrę vartus, išvažiavom.. ..į Marijampolę. 😀 O…
Read the PostLink Alpių #1 – Varom, nes jau labai reikia varyti :)