Tai ką, pradėkim nuo to, kad išvažiavom. Dar ryte tinkamai (ir ne taupiai) pakrovėm bolidą, užsukom magnetolos garsą visu pajėgumu ir išrūkom.
Žodž, net ir atsibodę Lenkijos keliai pasirūpino palikti įspūdį- davė sočiai (ir kur kas ilgiau nei norėtusi) pasibūti remontuojamų kelių vilkstinėje. Mat juos pikis, galvojam, gi atostogėlėėės!.. Ir tada BAM! Šovė į stiklą! Išsprogo elektronika! Dega?! O pasirodo tiesiog subarikas pagavo atskrendantį nuo asfalto akmenuką (ach, tie žvėriški instinktai). 😉
Tataigis, vėliau gavom džiaugsmo panakvot su ožkom. Anos kažkuo primena šuniukus, tai visai gera draugija papuolė. 🙂 tiesa, nakčia pradėję statyti palapinę supratom, kad kažkiek šioje kelionėje reikalingi kuoliukai liko saugiai padėti namie.
Gerai, kad [GLL] vyrai iš nagingo molio drėbti- Zapatdlo mikliai sumeistravo ekologiškus kuoliukus iš vietinės medienos. 😀
Visai gerai pamiegojom ir nesušalom (žinom, kad rūpinatės). 🙂 Susipakavom daiktus ir…. ..radom originalius kuoliukus po palapine. 😀
Prieš Vokietijos sieną nusprendėm dar kartelį pasinaudoti pigesnio kuro paslauga, apsiprekinti ir užsimaitinti gurmaniškais kelioniniais patiekalais. Zapatdlo net degalinės eilėje sugeba užsitarnauti vietinių pagarbą (tai kas kad lenkas mariušas palaikė jį anglu). Lenkas mariušas pasididžiuodamas įteikė stebuklingos skaidriosios mikstūros “kad kelelis nedulkėtų”.. 😉
Ir žinot ką? Kol kas nedulka! Pučiam per vokišką žemę ir kalbam mantrą “va čia tai kelias”.. 😀
Iki kito punkto!
Be First to Comment