Pagaliau, Cabo da Roca– vakariausias žemyninės Europos taškas, kurį pasiekti yra visai nesunku. Taip nusprendėm, kai pamatėm, kokie žmonių kiekiai ir įvairovė čia suplūsta. Kaip Zapatdlo sako, matyt čia bus ne Europos, o pasaulio vakariausias taškas. Na va ir viskas. Tiek to didžiojo momento. Kryžius, vandenynas, daug žmonių. 🙂
Dabar ramia sąžine keliaujam paslampinėti po Lisaboną. Hostelis, truputis kultūūūros, gal šiek tiek alučaičio, laisvalaikis. Jėga. 🙂 Sostinę pasiekėm tik vakare, tad pasižmonėti išlindom jau tamsoj. Einam, klegam, šiek tiek leipstam nuo tvankios nakties ir su nostalgija prisimenam tą smagiai kondicionuojantį vėją. Einam einam..