Dominykos Respublikos skrodimas #6 – Monte Cristi – padarė

Jau sėdim autobuse ir traukiam iš Sosua į Santo Domingo. Vėl grįšim į pradinį kelionės tašką. Dabar nėra kada užbaigti Pico Duarte istoriją, bet kad jau šventinė nuotaikėlė papasakosiu kaip darėm ir kaip mus padarė Monte Cristi 😉
Ankstų spalio 15 rytą palikom Pico Duarte ir iš La Cienagos patraukėm į Monte Cristi. Jau norim į civilizaciją, norim į vandenyno bangas. Jau gana kalnų upėje plauti savo prakaitą. Chebrytė jau svajoja apie kepsnius 🙂
Na kelionė eina kaip iš pypkės lengvai. Pagavom guagua (taip čia vadinami vietiniai autobusai) į Jarabaco. Iš Jarabaco į La Vegą – autobusas valandos bėgyje. La Vegoje patarė lėkti į Santiago, mat taip greičiau bus. Na ir ką ~13 val. mes jau Monte Cristi. Na ir zjb galim spėti ir į parką ir į kalną ir į bangas, beliko prisiregistruoti viešbutyje.

Už pusvalanduko mes jau prie savo viešbutaičio, vartus saugo apsauginis su
vinčesteriu, čia įprasta matyti apsaugą su automatais ir vinčesteriais 🙂 Vandenynas prie pat – vaizdas puikus.
Viešbučio administratorė – no english. Viskas atrodo cool. Gavom kavos – jėėėga, kofeinas nima nima 🙂 Administratorė dėl mūsų registracijos skambina šefukui, mat pas save neturi žinių apie mūsų registraciją hotels.com. Registracija yra, beeeet sako susimokėti, neva hotels.com nenurašė pinigų, bet ištiešų pinigai jau senokai nurašyti. Parodom banko išrašą.
Jau kalbam telefonu asmeniškai su šefuku. Šefukas atsipūtęs, ramus, problemų nedaro ir tvirtina, kad pinigų negavo, kad hotels.com visada grąžina ir grąžins mums pinigus ir kad už kambarį turim susimokėti. Taip ir mokėti nebe hotels.com užsakymo kainą 75usd, o normalų tarifą, koks čia įprastas – 110usd 🙂
Na ką prasidėjo istorija. Administratorė irgi rami, nedaro problemų, internetu galim naudotis, kavos daugiau nesiūlo 🙂 Skambinam į hotels.com, hotels.com skambina šalia mūsų sėdinčiai administratorei, ji duoda šefuko telefoną. Šefukas į hotels.com skambučius neatsako 🙂 Hotels.com paprašo palaukti kol pasiaiškins situaciją, davėm savo tel nr. Už 30min. vėl skambinam į hotels.com 🙂 hotels.com sistema veikia šūdinai, kalbam su kita konsultante, apie mūsų incidentą info nėra. Viską kartojam – hotels.com skambina šalia mūsų sėdinčiai administratorei, ji duoda šefuko telefoną. Šefukas į hotels.com skambučius neatsako 🙂
Šį kartą Hotels.com bando mums surasti kitą viešbutį. Nieko tinkamo nepasiūlė, tiksliau nėra. Galiausiai hotels.com grąžino pinigus, na o mes liekam savo viešbutyje ir mokam 110usd. Nelabai čia yra kur kitur eiti pėščiomis, o ir jau beveik 17val. Galima mokėt doreriais tiesiai arba kortele pesais. Dėl visa ko mokam kortele. Iš kortelės nuskaitomi pesai, pesų kursas 1usd=43pesai, kai standartinis kursas yra 45pesai, bet mums jau buvo px 😉
Tai va, šefukas buvo teisus, viskas gerai čia yra, hotels.com visada grąžina pinigus 🙂 O mums reik susitaikyti, kad tu baltas turiste čia visada būsi biškiuką išmaudytas, viskas čia normalu 🙂 Savo asmenybės ugdymas, kai turi nuryt sunkų kasnį, nes čia nevisada nugalėtoju pasijusi.
Problemų nedarom, užsisakom alaus – iškart geriau. Pavalgom ir jau tamsu. Į šalia esantį nacionalinį parką jau nebevarysim. Planas ryte išeiti tamsoj ir saulę pasitikti “El Moro de Montecristi” kalne. Jeigu neužteks laiko, praleisim pusryčius, mat 10val jau turim būt autobuse į Sosua.

Viskas puikiai pavyko! Į kalną užlipom, nuo čia vaizdai puikūs. Nusileidom prie vandenyno – dar puikiau! Pagaliau išsimaudėm vandenyne!!! Vanduo labai šiltas. Spėjom net į pusryčius grįžti.
Bet kalne atsitiko dar vienas dalykėlis, kalnai visada išmoko pagarbos jiems… Kad jau vaizdelis puikus tai pasidarom visų trijų foto irrr……. susvyravo trikojis… Suvokiau asmenukių pagalio privalumus – nesvyruoja ir nekrenta nuo uolų 🙂

Man maloniausia šiame įvykyje, kad chebra matydami, kaip fotikas ritasi nuo olelės akmenėlio daug daugiau už mane keikėsi ir pergyveno ir ieškojo nuolaužų 🙂
Na pentax tvirtas japonas pfu pfu pfu, mygtukai vis dar veikia, pleškina pfu pfu pfu. Kaip atrodys foto ištrauktos iš fotiko, dar sužinosim 🙂
Dabar pažiūrėjęs į objektyvą visada atsiminsiu, kaip mes darėm Monte Cristi ir Monte Cristi padarė mus 🙂