Beveik 2 savaitės Dominykos Respublikos akimimirkų per 10 minučių 😉
Ačiū Dareliui už operatyvų montažą! 🙂
Category: [GLL] Skrodžia Dominykos Respubliką
Jau gal paskutinė, o gal priešpaskutinė žinutė iš Karibų pakrantės… Darelis jau paliko mūsų kompaniją, grįžo į savo buveinę ir gąsdina mus žinutėmis kaip šalta senajame žemyne. Čia kasdien nemažiau 30 laipsnių šilumos, išlipus iš kondicionuojamo autobuso visada pirmas jausmas, kaip įšokus į pirtį – pūkšt karšto oro bangaaaa, prakaitas žliaugia….
Mes su Emka dar turėjom kelias laisvas dienas, o plano ką veikti neeee 😉 Viena iš idėjų buvo nuomotis mašiną ir lėkti į Samana regioną. Vairavimui buvau nusiteikęs entuziastingai, svarbu daug gražiai pypinti ir neskubėti. Emka netoks optimistiškas vairavimo atžvilgiu, bet mano entuziazmą ištaškė patirtis su viešbučiais – pastoviai kokia nors neaiški situacija ar sistema – mokėjo, nemokėjo damokėti, užstatas, grąžinimas, perkraustymas ir pan. 🙂 Tad su mašina ir jos draudimu gali būti dar daugiau stebuklingų, neišvengiamų ypatybių 😉 Tad toliau sėkmingai keliaujam viešuoju transportu, su vietiniais gyventojais 😉 Kitų baltųjų netenka čia sutikti.
Vakar išbandėm Karibų jūrą, Bayahibe pleže/regione, netoli La Romanos. Vauuuuu, tai buvo ta
Jau sėdim autobuse ir traukiam iš Sosua į Santo Domingo. Vėl grįšim į pradinį kelionės tašką. Dabar nėra kada užbaigti Pico Duarte istoriją, bet kad jau šventinė nuotaikėlė papasakosiu kaip darėm ir kaip mus padarė Monte Cristi 😉
Ankstų spalio 15 rytą palikom Pico Duarte ir iš La Cienagos patraukėm į Monte Cristi. Jau norim į civilizaciją, norim į vandenyno bangas. Jau gana kalnų upėje plauti savo prakaitą. Chebrytė jau svajoja apie kepsnius 🙂
Na kelionė eina kaip iš pypkės lengvai. Pagavom guagua (taip čia vadinami vietiniai autobusai) į Jarabaco. Iš Jarabaco į La Vegą – autobusas valandos bėgyje. La Vegoje patarė lėkti į Santiago, mat taip greičiau bus. Na ir ką ~13 val. mes jau Monte Cristi. Na ir zjb galim spėti ir į parką ir į kalną ir į bangas, beliko prisiregistruoti viešbutyje.
Už pusvalanduko mes jau prie savo viešbutaičio, vartus saugo apsauginis su
Diena #2 – spalio 13
6:00 mes jau pasiruošę lipti į kalną, daiktai supakuoti, pupelių ir tuno prikirtę. Vakar 4 dienom prisipirkom tuno ir pupelių koncervų, turi visko ko mums reikia 🙂 Gidas siūlė nusipirkti, čia vietoj, ryžių ir vištos, bet mums ir pupelės su tunu limpa 🙂
6:10 vis dar laukiam gido.
6:20 einam pas gidą į namus. Oooooo mañana, teko gidą prikelti, matyt vakar fiesta užsitęsė.
Apie 7:00 pasukom viršūnės linkme. Daiktai ant mulo, gidas sėdi ant mūsų medicininio žirgo 🙂 Su savim pasiėmėn tik ko belipant gali reikėti – vanduo, užkandžiai, fotikas.
Žygis prasidėjo palengva, per palmių ir bambukų giraitę. Iš pradžių sekėm paskui kažkokį baltą arklį, kuris vėliau pasiliko mums už nugarų. Šią dieną reikia pasiekti La Comparicition stovyklavietę ~18km kelio.
Lipant aukštyn stebino kaip keičiasi gamta nuo palmių iki ale kažkokių spygliuočių. Apačioj ryte buvo taip drėgna, kad rasojo fotiko objektyvas. Gidas nebuvo labai kalbus ir gerai netrukdė mums 😉
Kelias vis statėjo, saulė kepino, dūšia vis baladojosi, ypač man už nugaros 🙂 Pirmi 7km jau parodė, kad
Diena #1 – spalio 12
Kupini jėgų ankstų rytą patraukėm į Santo Domingo autobusų stoty. Mums reikia į Jarabaco, iš ten kažkaip nuvykti į La Cienaga – pradinis taškas kelionei į Pico Duarte. La Cienaga – Jarabaco ~30km, gal pėščiomis varyt? 😉 Mums sekasi, Santo Domingo sutikom ale turistų policininką, kuris kaip tik turi draugą Mončo, kuris kaip tik užsiima kelionių organizavimu į Pico Duarte ir jis jau mūsų lauks Jarabaco 😉
Na Mončo nepigus ir suktas kaip ir daugelis šioj šaly. Baltas americano, turi dorerių, tai jam kaina brangesnė, gal du kartus gal mažiau 😉 Taip daug kur – tiek mažose maisto prekių parduotuvėse ar kitur kur fiksuotos kainos neparašytos. Aš vis dar su tuo bandau taikytis, kad daugeliu atvejų būsi kažkiek išpraustas 😉
Pilno Mončo paketo neėmėm, bet sutarėm, kad už 50USD nuveš apsipirkti, nuveš į La Cienaga, padės gidus susirasti ir visko ko reik žygiui į kalnus.
Gerai kad tų 30km nėjom pėščiomis, nes kelias pasirodė į kalną, tad pikapo kūzave buvo pats tas.
Mončo kalba angliškai, tad padėjo ir paaiškino tikrai daug nepaisant to, kad gido kainas dar užlankstė. Girdėjau, kaip gidas lyg sakė 800 pesų per dieną, bet mums išvertė 1000 🙂 bandžiau prigaut bet Mončo išsisuko 🙂 Dar reik ir mulo, kuris daiktus neša (maistą, vandenį ir pan.) taiii kad papraščiau būtų Mončo kainą irgi biški suapvalino nuo 450pesų iki 500. Dar reik ir medicininio arklio, jeigu koją nusilauši, tai tave parneš bėras žirgelis, bo malūnsparniai čia žmonių negelbėja 😉 Na tai žirgelio kainą irgi supaprastino. Kalną paimti norim per trumpiausią laiką – viena diena aukštyn, viena žemyn, na bet vistiek moki kaip už tris dienas, trumpiau čia negalima 🙂
La Cienaga mūsų akimis na toks toks…
Pagaliau šiais metais užlipau į kalną, kuris aukštesnis negu 3km – Piko Duarte įveikta 3087m! Kas galėjo pagalvot, kad tai bus taip toli nuo namų 😉
Kelionė nebuvo iš lengviausių, bet kalnai visada išmokys jiems pagarbos jeigu dar nemoki. ~19 km iki nakvynės stovyklavietės – nuo 1km pakilimas iki 2,7km. Chebra pagyrė mane – “jeigu ne Zapatdlo, tai pertraukų būčiau daręs daug daugiau” – Darelis. Tiesa grįžtant, lipant žemyn jau nebe aš buvau lyderis, kojos mane iš kalnų visada sunkiau neša. Bet žinau, kad neivienas žygis šiais metais nenuėjo perniek.
Ant Pico Duarte pasitikom saulę!
Linkėjimai iš Santo Domingo. Vakar ir su motococo ir guagua pasivėžinau, pabendravau su vietiniais – you are my friend you are my brother 🙂 Chebra atvyko. Einam ieškoti kelio į Pico Duarte. Neryšio zonoj būsim 4 dienas.
Tuoj siųsim linkėjimus iš Dominykos Respublikos. Ne salos o respublikos! Salos pavadinimas – Hispaniola.
Laiko liko visai nebedaug iki šeštadienio, o norėtųsi kelionei pasiruošti geriau. Bus matyti ko išmokė mane androidas be jau mokėto “Una Cerveza” 🙂
Trumpai, kas patiems keliaujantiems aktualu.