Ispaniški pasilepinimai #2

​Karštą ketvirtadienio (neišsyk pasisekė nustatyti dieną- geros atostogos) popietę pasiekėme Cullera. Gera atvažiuoti ten, kur tave išsyk pasitinka su šypsena ir priima į namus, kuriuose esi išties laukiamas. O kai dar juose tave pasitinka ne tik teta su senu gauruočiu Flešu, bet ir viena iš sesių, pasijauti it laimėjęs loterijoj! 🙂 

(foto viršuje: prekybcentris pakeliui į Cullera)

Vizitą pradėję nuo gero dušo, vėliau

išpėdinom pakvėpuoti vakarėjančiu kurortu. Gražu. Daug šviesų, daug jūros, daug žmonių. Ir visi jie atsipalaidavę, visi laimingi. Net ir nenorėdamas, neišvengtum šitos lėtos palaimingos infekcijos. Mums tinka. 🙂 

Kitą dieną pasiturškėm neįprastai šiltoje Viduržemio jūroje; teta pasistengė primaitinti mus įvairiom, tikro skonio turinčiomis, gėrybėmis; ir galiausiai patraukėm pasigerėti Valencia.
Čia turėjom labai gerą gidą – sesė Rūta išrodė pačias pačiausias viečiukes. Pasikultūrinom pagal pilną programą. Žmonas vaikščiojo išsižiojęs ir užvertęs galvą. Gerai, kad burna buvo užkimšta ledais, nes vėjas kažin ko galėjo prinešti. 😀

Valencijoj gera tiems, kurie jaučia prielankumą urbanistinėms pramogoms ir architektūrai. Išdžiuvusios upės vagoje įkurti parkai, o aikštėse patupdyti kosmines bazes primenantys pastatai. Jėga. 🙂
Taip pat gera tiems, kuriems smagiau ne tada, kai po kojomis laksto žiurkės, o kai virš galvos skraido ryškiaspalvės papūgos. Mums ir vėl tinka. 🙂

Nusilakstę kaip šunys galėjom pagalvoti tik apie lovą. Bet jau kitą dieną buvom pasiryžę griebti ką nors kitą. Tai griebėm Culleros kalną su visa bažnyčia. 🙂 Į kalno viršūnę užkopėm pačiu laiku, kad spėtume palydėti saulę. Apžvelgiant atvirukinę panoramą supranti, kodėl toks mažas Cullera miestas (Rūtos dar vadinamas kaimu), pavergia tiek sinjoriškų širdžių.

Naktį dar spėjome sudalyvauti senimo fiestoje ir pasigardžiuoti tinkamo dydžio gin&tonic kokteiliais! Rytojaus popietę prigrūdus neapsakomo gardumo vietinės paella, su apmaudu palikome Cullera.
Senis Flešas jau buvo pripatinęs mus prie rytinių žadinimų šlapia nosimi ir rajoninių pasivedžiojimų. Dabar teks naujos rutinos mokytis. Abiems pusėms. 🙂 Teta ir sesė pasistengė, kad nesijaustume kaip namie. Veikiau it prabangiam viešbuty. Išvažiavom kupini malonių įspūdžių, gerai pailsėję, nekukliai palepinti ir gerokai perpildytais pilvais. Kur kas geriau nei kokios nors Bonifacijaus atostogos. 🙂

Iki kito punkto!