[GLL] jama Istorines LDK žemes (Ukrainą) #2

2012-06-28 ryte atsikėlę užkandom, susipakavom daiktus ir pajudėjom toliau link Mižgir. Dangus buvo apsiniaukęs ir ištisai lynojo. Neužilgo pasiekėm Mižgir ir susiradom tuos keltuvus į kalnus. Kiek pasidomėjom, tai pasikėlimas vienam žmogui kainuoja 25 pinigai, kai keliasi didesnė grupė žmonių, o jei keliasi tik keliese, tai kainuoja daug daugiau. Kadangi mums pasakė jog už 20 min. turėtų atvažiuoti grupelė žmonių, tai mes nutarėme palaukti. Palaukę 2 val. “sušiktos grupės” (čia toks posakis atsirado per visą laukimo laiką – “nu kur ta sušikta grupė ;)” ) vietoje kurioje nėra ką veikti, susikrovėm maistelio į kuprinę ir pasiruošėm pabūti ant kalno kokią valandą, užkąsti ir t.t. Kylant į kalną vaizdai buvo nepakartojami…

Matėsi krūva kalnų paskendusių rūke po lietaus, šalia teka upė, miestelis slėnyje tarp kalnų.. Karpatai nėra aukšti, uolėti ir snieguotom viršūnėm kalnai, bet jie yra savotiški ir turi savo dvasią ir šarmo. Pabuvę ant kalno 10 min. “sušikta grupė” jau norėjo leistis žemyn, kartu turėjom leistis ir mes. Kaip bebūtų vaizdai buvo verti to sugaišto laiko.
Nusileidę žemyn patraukėm link ežeriuko, kurį pamatėm žemėlapyje.

Čia vaizdas irgi buvo pasakiškas. Svarstėm jog va tokia vieta būtų ideali stovyklavietei. Pasivaikštinėjus po pakrantę patraukėm toliau numatytu keliu.
Šiek tiek pavažiavus privažiavom žvyrkelį kuriuo planavom važiuoti ir, kuris kuo toliau tuo labiau prastėjo. Galiausiai žvyrkelis pavirto molingu, išmirkusiu po lietaus, keliu. Buvo puiki galimybė išbandyti subariko galimybes ir apturėti dar daugiau nuotykių važiuojant tokiu keliu arba pasukti atgal ir perplanuoti maršrutą. Šiek tiek pasvarstę pasirinkom nuotykius ir patraukėm šlapiu ir molingu keliu. Pavažiavus šimtą metrų apsisukom, perplanavom maršrutą ir patraukėm kitu keliu, nes tame molingame kelyje net 4×4 nepagelbėjo ;] Iš dugno vis girdėjosi keisti garsai (alaus krovinys per daug žemino važiuoklę 😉 ).
Temstant privažiavom miestelį, kuriame nusprendėm apsistoti. Sustojom prie vieno viešbutuko, kuriame paklausėm kainos ir paprašėm aprodyti kambarį. Administratorė buvo sena stora boba su ūsais, kuri tik mums paprašius iš karto susinervavo, giliai atsidusus ir galvodama, kad nafig jai tokios kančios, nuleidus rankas, rėkaudama ir bambėdama aprodė mums kelis kambarius. Kambariai atrodė tragiškai, kurių net ir nemokamai neimtumėm. O boba dar norėjo gauti 200 grivinų. Kai mums pasakė kainą, tai pradėjom garsiai juoktis ir pasakėm kad neimsim. Boba staigiai sušvelnėjo ir pareiškė jog galim derėtis, bet mes pasakėm kategoriškai jog neimsim, apsisukom ir išėjom.
Dar šiek tiek pavažiavus link centro radom kitą viešbutuką. Administratorės vėlgi paklausėm kiek kainuoja (180 grivinų) ir paprašėm aprodyti kambarius. Reakcija buvo kaip ir prieš tai minėtos bobos… giliai atsiduso, susinervino, pagalvojo “nafig išvis jūs čia atvažiavot”, ir rėkaudama bei dūsaudama aprodė mums kambarį. Viešbutukas buvo labai tvarkingas, kambariai gal net graužiausi ir tvarkingiausi kiek tik kur matėm Ukrainoje, taip pat viršutiniame aukšte buvo galima pasinaudoti biliardo stalu. Net nedvejodami nusprendėm jog JAMAM. Susipakavę daiktus pastebėjom jog nebėga karštas vanduo.. Powers nuėjo pas administratorę pasiaiškint. Administratorės reakcija vėl ta pati.. Susinervino.. giliai atsidusus paklausė ko dar čia iš jos nori.. Powers pasakė jog karštas vanduo nebėga. Administratorė dar labiau susinervino ir ištarė:

– uuuoojjj bleeeee…. Tai gal nemokat atsisukt vandens…?

Powers:

– Nu manau moku atsisukt karštą vandenį.. Jis nebėga!

Administratorė visa kaip burokas paėjo į šoną ir pradėjo rėkti:

– Dėde Vaasiaaa…. Dėde Vaasiaaa… 12 kambary karštas vanduo nebėga…

Iš už kampo pasigirdo kažkoks diedo balsas:

– Uuuoooojj bleeeeee…

Ir išlindo visas susinervinęs šlubas diedas, kuris kažką bambėdamas priėjo prie Powers ir nusekė jam iš paskos link kambario. Visą kelią bambėjo jog mes durni ir nemokam pasijungt vandens. Užlipom į antrą aukštą ir jis Powers paklausė kuris kambarys. Kai Powers pasakė jam jog kambarys trečiam aukšte, jis susimėtė, prisiminė jog trečiam aukštui jis užsukęs vandenį, nubėgo atsukti ir atlėkė į mūsų kambary apžiūrėti ar bėga vanduo. Jam atėjus pasakėm jog viskas čiki ir padavėm alaus skardinę. Vasia visas iškarto nušvito, nutaisė šypseną iki ausų ir įsikišo skardinę į kišenę. Persimetėm keliais žodžiais su Vasia ir jis išėjo.
Šiek tiek užkandom ir užkilom į palėpę pažaist pūlą. Tik pradėjom žaisti ir neužilgo vėl prisistatė Vasia. Jis pareiškė jog biliardas mokamas, bet kadangi mes už jį jau apmokėjom, tai jis nutarė mus pamokinti kaip reikia žaisti. Pagal jo stovį matėsi jog Vasia jau ir mūsų alutį išgėręs ir dar keletą litriukų..


Baigus žaisti biliardą su Emka nusprendėm jog Zap nežadinsim ir paliksime miegoti “biliardinėj”, o patys nuėjom miegot.

powers Written by:

Be First to Comment

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *