[GLL] jama Istorines LDK žemes (Ukrainą) #1

2012-06-26 iš pat ryto Powers užkando ukrainietiškų barščių dvigubą porciją (Trenerio patarimas: nepamiršk pavalgyti sriubos!) ir patraukėm link Lvovo. Tik įvažiavus į miestą pajautėm Lvovo dvasią, kur jaučiasi šiek tiek rusiškas palikimas, kur žmonės važiuoja prieš eismą ar kerta ištisines mentams palei nosį, kur visi su mašinom važinėja tramvajaus bėgiais, kur senamiestis užima pusę miesto ploto, kur visos moteros figūringos, kur bažnyčių daugiau nei parduotuvių… Šalia centro pasistatėm mašiną ir išpėdinom pasivaikščioti po senamiestį.
Kavinukėj užkandom ukrainietiškų barščių ir atsigėrėm vietinio alaus. Čia apsvarstėm, kur važiuosim toliau ir pro kurią pusę. Nusprendėm jog važiuosime link Užgorodo prastesniu keliu. Vėliau susiradom turistų informacijos centrą, kuriame paprašėm mums sudaryti 3 val. maršrutą po centrą pėsčiomis ir pasileidom į kelią.. Labai nustebino tai, kad čia gali rasti bažnyčią kas 100 metrų.. Senamiestis buvo žiauriai jaukus ir gyvas. Nusprendėm jog Ukraina mums daug labiau prie širdies nei Poliandija..

3 val. maršrutą apėję per 20 min. grįžom į mašiną ir išlėkėm ieškoti prekybcentrio (juos čia rasti ne taip jau ir lengva ;]). Pasipildėm alaus ir maisto atsargas. Taip pat nusipirkom puodą, tušonkės ir pupelių, kuriuos planavom panaudoti kurnors miške prie laužo.
Apsipirkę patraukėm link Užgorodo. Tas kelias, kurį pasirinkom buvo ne tai kad prastesnis, bet tragiškas. Emka tą kelią praminė boruže, nes kelyje duobės išsibarstę tankiau nei ant boružės taškelių. Bevažiuojant ant kelio nutūpė kiras. Zap pristabdė mašiną ir ištarė “nu.. nu.. nu..”, paukštukas pradėjo kilti ir… pokšt ir yra!!! Nukirtom paukštį… Kaip sakant tarp paukščių išlieka tik bailiausi (drąsiausius nuspiria Pawliakaz) ir greičiausi (lėčiausius nukala subarikas).. Šitas buvo per lėtas tam kad gyventi. Sustoję atlupom paukštį nuo radijatoriaus, apžiūrėjom jog radijatorius tik įlinko, bet neprakirstas ir pajudėjom toliau.

Trenerio patarimas: be quick or be dead.

Jau horizonte pradėjo lįsti kalnų viršūnės. Vaizdai vis gražėjo ir gražėjo. Neužilgo privažiavom pasienio postą, kur muitininkas paprašė dokumentų. Kaip vėliau Emka pastebėjo, Powers pradėjo knistis po mašiną ir garsiai klausinėti… “kur mano pyderast-kė, kur mano pyderast-kė..”. Įdomu ką tuo metu girdėjo ir galvojo pasienietis…
Toliau pavažiavus į kalnus susiradom viešbutuką, kur vėl pasiėmėm ukrainietiškų barščių, pabendravom su administratore Ruslana, įsitaisėm patogiai ir atsidarėm alučio. Begurkšnojant alutį ir bešnekučiuojant apie dienos įvykius prie mūsų prisistatė kiemsargis Miša, kurį iškamantinėjom apie karpatus, meškas ir vilkus karpatų miškuose, apie Ukrainą ir apie sovietinius laikus Ukrainoje.
2012-06-27 atsikėlėm ryte, užkandom ir pajudėjom link miestelio Mižgir. Užgorode buvom nusipirkę vietinio rajono žemėlapį, kuriame pamatėm jog Mižgire yra keltuvai į kalnus dėl kurių link ten ir patraukėm. Kadangi atstumas buvo likęs nemažas, tai planavom kažkur pakeliui link Mižgirio nakvoti su palapine prie kokio upelio ar ežeriuko.

Šiandien vairuotojas buvo Emka, o Powers šturmanavo. Bevažiuojant pasivijom zylą, kuris vis vilkosi, o Emka nekantravo jį aplenkti, tačiau vis nebūdavo progos. Prie vieno posūkio Emkai pasirodė, kad puiki proga jį aplenkti, taigi.. Emka paspaudė gazą ir aplenkė zylą viršydamas greitį, ties perėja ir kirsdamas ištisinę mentams palei nosį.. Vienas DAICAS (Ukrainietiškas kelių mentas) mostelėjo lazdele ir mes turėjom sustoti. Iškart susitarėm jog rusiškai nieko nesuprantam ir šnekėsim angliškai. Emka visas drebėdamas atidarė langą ir pasisveikino su DAICU. DAICAS paklausė ar kalam rusiškai, paaiškėjus, kad tik angliškai 🙂 nusivedė Emką į mašiną, o Zap su Pow persigandę svarstė kiek mums kainuos šitas nuotykis.. Zap buvo girdėjęs jog už ištisinės kirtimą bauda yra 1000 Lt. Mašinoje Emka aiškinosi už ką jį baus ir kaip reiks atsiskaityti. Pasirodo mentai turėjo ir vertėją ;). Emka grįžęs juokėsi, jog sunku buvo susilaikyti nesusijuokus, kai vertėja viską verčia mentams, o jis viską supranta ką jie ten kalbasi.. Bauda buvo 400 Lt, bet Emka sušnekėjo, kad nenori mokėti per banką, nes pavedimas yra labai “sudėtinga” operacija ir kad mokėsim grynais, tai bauda grynais nukrito iki 200 Lt. Bet Emka pareiškė jog per visus gali surinkti tik 150 Lt ir sandėris įvyko. Kai Emka papasakojo jog šitos derybos vyko per vertėją ir koks buvo dialogas, tai visi mirėm iš juoko ;D…

Trenerio patarimas: nelenk zylo!!!

Atsipūtę po tokio streso patraukėme tolyn. Dabar Emka nei greitį viršijo, nei lėtai važiuojančias mašinas per ištisines lenkė. Taip kalnų keliukais privažiavom vietą kur turėjo būti mūsų numatytas kempingas prie upės. Jokio kempingo čia nebuvo… Nusprendėm susirasti ramesnę vietą ir įsikurti, tačiau kalnuose visos šalikelės apgyvendintos ir sunku rasti kokią ramią, tinkančią stovyklavimui vietą prie upės.
Galų gale suradus vietą, bet dar nespėjus iki jos privažiuoti prie mūsų pribėgo trys vaikai ir pradėjo įkyriai siūlyti nusipirkti mėlynių.. Kad paremti vaikus ir kad jie atstotų Powers nupirko 2 litrus uogų ir pradėjom įsikūrinėti. Įsikurti turėjom tris pagalbininkus, tuos pačius tris vaikus, kurie niekaip nuo mūsų neatstojo ir vis bandė kažkuom pagelbėti. Kaip vėliau paaiškėjo jų vardai buvo Miša, Ivanas ir Ivanas, metų buvo 10, 11 ir 12. Powers paėmė didelį akmenį ir pradėjo nešti link laužavietės, kad padaryti vietą sėdėjimui.. Iš paskos ir vaikai – dviese griebė didelį akmenį suoliukui ir… nusivertė nuo kalvos kartu su tuo akmeniu.. ;D Juokas pro ašaras – ir žiauriai juokinga ir kartu gaila ;] Taip jie mums padėjo ir palapinę pasistatyti, akmenų atsinešti ir visa kita. Vėliau dar Powers sugalvojo paprašyti vaikų, kad jie “sušaudytų” šviežio pieno iš kurnors. Vaikai vargo ir derino pusę valandos telefonu ir t.t. kol galiausiai suderino mums 2 litrus pieno už 20 jų pinigų. Powers pagalvojo, kad gaunasi brangokai, bet kai pienas į namus, tai visai normaliai ;] Vaikai sulakstė ir parnešė mums 3 litrus šviežio pieno.
Įsikūrus Powers užkaitė tušonkės su grybukais ir pupelėmis. Skaniai pavalgėm, pasėdėjom prie laužiuko ir jau po truputį pradėjo temti.

Visą tą laiką stengėmės nekreipti dėmesio į vaikus ir galvojom jog jie taip atstos, tačiau jie kaip prilipo prie mūsų taip ir neatlimpa.. kol Emka neištraukė jiems kelias kolos skardines ir kelis šokoladukus. Tada vaikai besidalindami laimikį nusliūkino namo. Mes dar pasėdėjom prie laužiuko, Powers išvirė dar sriubytės, pagurkšnojom alučio ir nuėjom poilsio.

powers Written by:

3 Comments

  1. astu
    July 2, 2012

    Pavydžiu juodu lietuvišku pavydu tokios kelionės!!

  2. lauris
    December 13, 2012

    Mentams permokejot. Aš ukrainiečiams 10 eurų tedaviau už posūkį į kairę ne iš tos juostos. Buvo labai patenkinti ir net nepyko kad nakties metu be šviesų išskubėjau natašos ieškot.

  3. December 24, 2012

    į kelionės vidury Odesoje su vietiniu išsiaiškinom, kad jie visad su 50 vietinių pinigų prasisuka be problemų 😉 10 EU, čia jau irgi turistinis mokestis 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *