Category: [GLL] prie juodosios jūros pasigirdyt

Kad niekam nekiltų neaiškumų – ekspedicija baigta! Aš ir Powers nepaklausėm Emkos rekomendacijų negrįžti į darbą (su sąlyga, kad Emka pirmas baigė ekspediciją ir išbandė tai pirmiau už mus 😉 ) ir nuo pirmadienio galim tik patvirtinti Emkos žodžius – nerekomenduojame 😉 Grįžom pilni įspūdžių, bolidas sėkimgai atlaikė 7333 km ir parvežė mus namo, tiesa apžiūroj dar nebuvo, tad kokių patvarkymų gali reikėti dar neaišku, bet iškuopti ir nuprausti tikrai reikia 😉

2012-06-29 patraukėm link miestelio Kamianets-Podilskyi, kuriame turėjom apžiūrėti kažkokį šūstrą fortą. Pakeliui link to miestelio dar turėjo būti ir Khotyn fortas.
Išvažiuodami nusprendėm jog pusryčius valgysim kurnors pakeliui sustoję kokioj nors gražioj vietoj.

Susiradom gražų upelį su gražiu kraštovaizdžiu, prie kurio apsistojom papusryčiauti. Išsivirėm sriubytės, užvalgėm ir patraukėm toliau.
Tai buvo paskutinė mūsų diena karpatuose, tai bandėm pasidžiaugti kalnais paskutinį kartą. Pakeliui Emka pamatė kažkokią viršūnę žemėlapyje ir nusprendėm pasukti link jos ir pasigrožėti.

Tai va nė velnio mes jau nebe Ukrainoje, o vėl Poliandijoje antra diena 😉 Vakar pasiekėme trečiąją mūsų kelionėje jūrą – Baltijos ir nakvojome importiniam Poliandijos mieste Gdanske (visai kitaip čia nei kituose Poliandiškuose miestuose, vokiška viskas).

Mūsų ekspedicija jau sumažėjo – Emka iš Kijevo išskraidinome atgal į Londoną. Su Powers dar turėjom vieną vakarą Ukrainos sostinėje. Kazokų restorane bandėm gauti kazokiško maisto, bet padavėjas mums tikino, kad kazokai maitinosi tuo pačiu kuo ir ukrainiečiai – barščiais 😉 Dabar mums reikėjo naujo plano – kur varom toliau..?? Ir vakar (2012-07-10) paskutinį kartą pietaujant Kijeve jis gimė, geriant Coca-Cola McDonalds’e (beje Ukrainoje čia lankėmės pirmą kartą) – lekiam nuo jūros iki jūros 😉 Šiandien nakvojome jau apie 250km už Kijevo ir tikimės artimiausiu metu būti Gdansk’e prie Baltijos jūros. Pakeliui dar turime užsukti į Liubliną (tikimės šiandieną).

Įvykis nutiko pasimaudžius Azovo jūroje ir pradėjus Krymo palikimo misiją. Paėmėm Ukrainietišką kelio sutrumpinimą 😉 Jei ką po 1.5h grįžom į kelią atgal pilnu tempu  su sveiku ratu 😉 Įdomiausia, kad miestelyje už 11km padangų lopymo vietų buvo tiek, kiek pas mus maksimų, ant kiekvienos sankryžos – rinkomomės rimtai nusiteike – čia keltuvo neturi, čia kažkokia netvarka … 😉

2012-06-28 ryte atsikėlę užkandom, susipakavom daiktus ir pajudėjom toliau link Mižgir. Dangus buvo apsiniaukęs ir ištisai lynojo. Neužilgo pasiekėm Mižgir ir susiradom tuos keltuvus į kalnus. Kiek pasidomėjom, tai pasikėlimas vienam žmogui kainuoja 25 pinigai, kai keliasi didesnė grupė žmonių, o jei keliasi tik keliese, tai kainuoja daug daugiau. Kadangi mums pasakė jog už 20 min. turėtų atvažiuoti grupelė žmonių, tai mes nutarėme palaukti. Palaukę 2 val. “sušiktos grupės” (čia toks posakis atsirado per visą laukimo laiką – “nu kur ta sušikta grupė ;)” ) vietoje kurioje nėra ką veikti, susikrovėm maistelio į kuprinę ir pasiruošėm pabūti ant kalno kokią valandą, užkąsti ir t.t. Kylant į kalną vaizdai buvo nepakartojami…

Matėsi krūva kalnų paskendusių rūke po lietaus, šalia teka upė, miestelis slėnyje tarp kalnų.. Karpatai nėra aukšti, uolėti ir snieguotom viršūnėm kalnai, bet jie yra savotiški ir turi savo dvasią ir šarmo.

Šiandien (2012-07-03 vakaras) jau pasiekėme Krymą – artėjame prie tolimiausio kelionės taško 😉 Ryt kelionės skaitliukas greičiausiai jau rodys 4000 km nuvažiuotus nuo kelionės pradžios. Ukrainoje nevisur galima rasti interneto prieigą, tad nevisada pavyksta ką nors parašyti ar pritrūksta laiko. Į Krymą įlėkėme jau temstant, tad ieškojome kur apsistoti nakčiai. Apsistojome superiniam viešbutuke, nors išišorės atrodė, kaip totali skylė… Iki šiol dar tokiam prabangiam kambaryje nebuvom gyvenę – turim kambaryje kompiuterį, telilą per pusę sienos, kambario apšvietimą galima reguliuoti distanciniu pulteliu 😉 Welcome to Creamea 😉 O kaina 13 EUR per veidą, kai Odesoje gyvenom praščiau ir mokėjome gerokai brangiau. Beje vietas kur gyvenri renkamės eksprontu, kai jau laikas stoti žiūrime kas pakeliui ir einame vietoje žiūrėti.

Man tai šis įvykis primena Subaru reklamos atitikmenį 😉 Nelaimėliui skiriame dainą: Iron Maiden – Be Quick Or Be Dead 🙂

2012-06-26 iš pat ryto Powers užkando ukrainietiškų barščių dvigubą porciją (Trenerio patarimas: nepamiršk pavalgyti sriubos!) ir patraukėm link Lvovo. Tik įvažiavus į miestą pajautėm Lvovo dvasią, kur jaučiasi šiek tiek rusiškas palikimas, kur žmonės važiuoja prieš eismą ar kerta ištisines mentams palei nosį, kur visi su mašinom važinėja tramvajaus bėgiais, kur senamiestis užima pusę miesto ploto, kur visos moteros figūringos, kur bažnyčių daugiau nei parduotuvių… Šalia centro pasistatėm mašiną ir išpėdinom pasivaikščioti po senamiestį.
Kavinukėj užkandom ukrainietiškų barščių ir atsigėrėm vietinio alaus. Čia apsvarstėm, kur važiuosim toliau ir pro kurią pusę. Nusprendėm jog važiuosime link Užgorodo prastesniu keliu. Vėliau susiradom turistų informacijos centrą, kuriame paprašėm mums sudaryti 3 val. maršrutą po centrą pėsčiomis ir pasileidom į kelią.. Labai nustebino tai, kad čia gali rasti bažnyčią kas 100 metrų.. Senamiestis buvo žiauriai jaukus ir gyvas. Nusprendėm jog Ukraina mums daug labiau prie širdies nei Poliandija..

3 val. maršrutą apėję per 20 min. grįžom į mašiną ir išlėkėm ieškoti prekybcentrio (juos čia rasti ne taip jau ir lengva ;]). Pasipildėm alaus ir maisto atsargas. Taip pat nusipirkom puodą, tušonkės ir pupelių, kuriuos planavom panaudoti kurnors miške prie laužo.
Apsipirkę patraukėm link Užgorodo.

2012-06-24 susipakavom daiktus, apsirūpinom maistu bei alumi, ir patraukėm link Krokuvos. Kelias ir vėl buvo nekoks. Nuvykę į Krokuvą visi staigiai atsigavome ir buvome kupini jėgų. Nusprendėm, kad Varšuva šūdinas miestas, nuo kurio pabėgus net akyse šviesiau pasidaro. Krokuva ir jos senamiestis mums labai patiko.

Čia ir oras daug gaivesnis, mergos gražesnės, alaus yra kur atsigert, šimtą kart geriau nei Varšuvoj. Net buvom pradėję svarstyti jog galbūt verta čia pernakvot, bet apsigalvojom ir patraukėm link Aušvitso.

2012-06-22 penktadienį sėdėjome darbe, mašina buvo vis dar pas meistriuką Joną, o mes nežinojome nei kada važiuosim nei kur ;D. 18:00 Jonas atidavė mums mašiną, kuriai reikėjo dar padaryti ratų suvedima, mums susikrauti daiktus ir t.t. Zapatdlo nulėkė tvarkyt mašinos reikalų, o Powers krautis daiktus. 20:00 mašina buvo sutvarkyta, susiskambinom ir nusprendėm, kad mes turime šiandien išvažiuoti bent iš Kauno ir nakvosim “kornors”. 21:00 pagrindinis tikslas buvo nusiimti kurnors pinigų ir nusipirkti alaus kol dar parduoda. Viską susitvarkę pradėjom svarstyti kur važiuoti: link Druskininkų ar link Varšuvos pro Marijampolę. Nusprendėm patraukti link Marijampolės ir nakvoti už Marijampolės kur prie ežeriuko. Taip ir prasidėjo mūsų kelionė “GLL Travel Ukraina”. Pravažiavę Marijampolę supratom, jog už Mariampolės jokių ežeriukų nėra, tai dar pavažiavom, kirtom Lenkijos sieną ir nuvažiavom iki Augustavo, kuriame susiradom kempingą ir nakvojom mašinoj.

Atsigėrėm alaus, pasidžiaugėm tuo jog nežinom nei kur, nei kada važiuojam, bet vistiek važiuojam ir mes kaifuojam!! ;D

2012-06-23 8:00 patraukėme link Varšuvos. Kelio buvo likę nedaug ~400km. Manėm jog per 4-5 val lengvai įveiksim.

View Travel Ukraina in a larger map Lankytinos vietos 7 stebuklai – http://ua-traveling.com/en/article/seven-wonders http://www.crimea.russian-women.net/index2.shtm http://www.blacksea-crimea.com/ Karpatai http://en.wikipedia.org/wiki/Carpathian_Mountains Bicaz Canyon http://www.csvd.ro/panoblog/360-romania/lanscape-and-scenery/bicaz-canyon/ http://maps.google.com/maps?ll=46.81198,25.81894&spn=0.3,0.3&t=m&q=46.81198,25.81894 46.81198,25.81894 http://en.wikipedia.org/wiki/Bicaz_Canyon Pasivaikščiojimo takai: Mountain passes In the Romanian part of the main chain of the Carpathians, the most important mountain passes are (starting from the Ukrainian border): the Prislop Pass, Rodna Pass, Tihuţa Pass (also known as Borgo Pass), Tulgheş Pass, Bicaz Canyon, Ghimeş Pass, Uz Pass and Oituz Pass, Buzău Pass, Predeal Pass (crossed by the railway from Braşov to Bucharest), Turnu Roşu Pass (1,115 ft., running through the narrow gorge of the Olt River and crossed by the railway from Sibiu to Bucharest), Vulcan Pass, Teregova Pass and the Iron Gate (both crossed by the railway from Timişoara to Craiova). Karpatų aukščiausios viršūnės http://maps.google.com/maps?ll=45.604167,24.581111&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.604167,24.581111 http://en.wikipedia.org/wiki/V%C3%A2n%C4%83toarea_lui_Buteanu 2,507 m 45.604167, 24.581111 +45° 36′ 15.00″, +24° 34′ 52.00″ http://maps.google.com/maps?ll=45.34,23.539611&spn=0.1,0.1&t=m&q=45.34,23.539611 http://en.wikipedia.org/wiki/Par%C3%A2ngu_Mare 45.340000, 23.539611 +45° 20′ 24.00″, +23° 32′ 22.60″ http://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Marehttp://en.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%9Ftea_Mare…