Pasiplaukioję po vieną gražiausių fiordų Norvegijoje patraukėm link aukščiausių europos krioklių Mardalsfossen ir Vinnufossen (08.06). Bevažiuojant atėjo ir vakaras ir teko pradėti ieškoti nakvynės vietos.
Mardalsfossen krioklys jau buvo netoliese, o mes dar nebuvom radę kur nakvoti.. netoliese pamatėm kempingą ir nusprendėm užsukti ir pasidomėti kiek kainuoja vieta palapinei. Palapinės vieta kainavo 100 NOK. Emka dar bandė derėtis, tačiau jie niekaip nenusileido. Paklausėm kiek kainuoja nameliai ir nameliai pasirodė ne tokie jau ir brangūs (500 NOK) ir kadangi Emkos paskutinis vakaras su mumis, tai nusprendėm jog reikia tai atžymėti ir pasiėmėm namelį. Namelis nebuvo toks prabangus kaip kalnuose – nebuvo židinio, nebuvo tiek vietos, nebuvo net ir dušo, bet mums tai nerūpėjo, nes kraštovaizdis buvo nepakartojamas. Mūsų namelis buvo šalia kalnų ežero apsupto kalnų, nuo kurių į ežerą šniokštė daugybė krioklių. Vienas jų buvo Mardalsfossen krioklys.
Išsikrovėm daiktus, užsikūrėm žarijas lašišai pasikepti ir išsitraukėm midaus. Vakaras buvo nepakartojamas… Valgėm lašišą, gėrėm midų ir grožėjomės pasakišku kraštovaizdžiu.
Ryte atsikėlę (08.07) palindom po dušu, susikrovėm daiktus ir patraukėm į patį Mardalsfossen krioklį. Priėjimas prie krioklio nebuvo toks jau ir paprastas: reikėjo kopti šlapiais ir slidžiais akmenimis, visur purškė krioklio taškomas vanduo.. Buvo sunku kažką įžiūrėti, nes vanduo taškėsi nuo krioklio, o stiprus vėjas jį pūtė tiesiai į akis.. Buvo žiauriai šalta, nes buvom pliki, kad nesušlapint rūbų, o stiprus šaltas vėjas pūtė taškydamas ledinį krioklio vandenį. Kad ir kaip bebūtų šalta, Pow su Zap nusprendė išsimaudyti pačiam krioklyje. Emką ta mintis nelabai sužavėjo, tai jis neprisijungė. Zap su Pow nubėgo iki krioklio žemyn ir palindo po jo lediniu vandeniu, tačiau priėjimas buvo žiauriai sudėtingas, nes nieko nebuvo matyti.. Vanduo taškėsi į visas puses, pūtė stiprus vėjas nešdamas tolyn krioklio ištaškytą vandenį.. Niekas taip gerai neatgaivina kaip ledinis krioklio vanduo ;D Krioklio aukštis buvo 705 metrai.
Išsimaudę po kriokliu patraukėm link aukščiausio krioklio europoje Vinnufossen (860 m.). Buvo labai keista, nes krioklio koordinačių niekur neradom. Ankliškoj wikipedijoj buvo pateiktos blogos koordinatės ir tik keliuose šaltiniuose radom apibūdinimą kaip surasti šį krioklį. Nuvažiavę į vietą nesugebėjom atpažinti kuris čia krioklys buvo mūsiškis, nes nebuvo jokio ženklo, o dangus buvo apsiniaukęs ir ties 200m. aukštyje buvo debesys, tai nė vieno krioklio aukščio nebuvo matyti.. Pasiklausę kuris čia krioklys yra Vinnufossen ir kaip jį pasiekti pas vietinį žoliapjovį patraukėm jo nurodyta kryptim. Krioklio vistiek nei pavyko pasiekti (viskas buvo aptverta), nei pamatyti (debesys užstojo visą krioklį).
Kadangi laiko jau visai nebuvo jau likę, nes Emka vakare turėjo išskristi į Lietuvą, tai patraukėm link orouosto Alesunde. Čia mes atsisveikinome su Emka ir pasiėmėm atskridusį kitą pakeleivį: Rimą, Zap kolegą.
Neparasei kiek kainavo lasisa ir kur pirkot?
Pirkom “REMA 1000” prekybos tinklų parduotuvėje, Norvegijoj viena pigiausių parduotuvių. 0.5 KG lašišos filė kainuodavo ~47-60 NOK (Norvegijos kronų), tai grubiai apie ~30lt, ganėtinai pigu ir labai gardu 🙂