Laimei, dar šiaurinėje saloje, gavę trupinėlį interneto, užsisakėme kambarį tame pačiame Picton’e. Vėlgi, laimei, hostelis buvo įsikūręs vos už kilometro. Ten mus sutikęs hyper-linksmas [ir lengvai įkaušęs] Bobas su boba (šeimininkės vardo nežinojom, bet porelės pavadinimas gavosi visai skambus 🙂 ), paskolino mums savo telefoną, kuriuo bandėme prisiskambinti į autonuomą. Mašina kitame krante mums buvo garantuota, todėl jautėmės turintys teisę niršti, bet per atostogas ilgai piktintis kažkaip nepavyksta. Tad, palikę Thrifty autoatsakiklyje žinutę ir pranešimą jų internetinėje sistemoje, kramsnojome sumuštinius, užgerinėjome alumi ir juokėmės iš savo pačių linksmumo. 🙂 Kitą rytą, jau 9 val. ofise mūsų laukė labai atsiprašinėjantis vaikinukas. Mūsų rūškanoti, lietaus išmirkyti veidai nušvito tik tada, kai išgirdome gausią tą patį (tik sidabrinės spalvos) Holander’į. Smagumai tęsiasi! Savo prabangia karieta iš Picton išriedėjome į netoliese esantį Nelson. Pastarasis garsėja vaizdingomis pakrantėmis ir paplūdimiais. Deja, tądien išpuolė ne visai tinkamas oras pležauti. Apniukęs dangus spaudėsi prie žemės, pūtė šaltas…
Tag: Picton
Iš Taupo patraukėme į Wellington – šalies sostinę. Numatėme čia praleisti tik vieną naktį, nes ankstesni šiaurinės salos miestai pasirodė gana maži ir ne itin tankiai apgyvendinti. Vietos pažinimui laiko turėtų pakakti. Atvykome į Wellington’ą jau sutemus, bet vis tiek išėjome pasižmonėti į centrą. Nors pūtė stiprokas vėjas ir krapnojo lietus, vaikštinėti tai netrukdė ir vis tiek pavyko pamatyti naktinį miesto gyvenimą. Kelios, patraukliai sutvarkytos gatvės čia yra nusėtos mažomis kavinaitėmis, restoranėliais, barais ir aktyvaus laisvalaikio krautuvėlėmis. Nakties tamsą žėrinčiomis spalvomis išdabinusios vitrinų bei reklaminių užrašų šviesos ir tarp jų nardantys vietiniai naktinėtojai – viskas, ką iš esmės spėjome pamatyti. Ryte išėję patirti to paties maršruto dienos šviesoje, supratom, kad vakarykštis oras buvo net labai geras. Iš kojų verčiantis vėjas ir veidą mazgojantis lietus turistavimą darė sudėtingu. Ėmėme juokais svarstyti, kaip čia bus su tuo Interislander keltu, popiet turinčiu mus plukdyti iš šios salos į pietinę. Sakom – kaži neplauks…