Sukdami vairą namų linkme, nusprendėme pakeliui dar truputį paturistauti. Taip gavosi, kad tame “pakeliui” pasimaišė Ženeva. Ta, kuri Šveicarijoj. Ne ta, kur Prancūzijoj. 🙂 Nes nedaug trūko, kad Žmonas būtų nunavigavęs į tą, kur Prancūzijoj.. Būtų šioks toks lankas namo susidaręs.. 😀
Tai žodžiu, nuvykom į tą šveicarišką Ženevą. Ilgai ten nemaklinėjom, bet kažkaip ir nesinorėjo. Baisiai viskas brangu, vieni pižonai aplinkui.. Mažoka geros architektūros, mažoka menų gatvėse. Matėsi, kad mieste esama ir labai įmantrių bohemiškų asmenybių, bet kur jos visos eina ir ką veikia, išlieka paslaptis. Nusprendėm, kad Ženeva yra koks tai Trump-city’s ir mums nelabai yra ką čia veikti. Užmovėm dar vieną šalį ant kelioninio skaitliuko ir gana. Toliau į kelią!:)
Grįžom į Prancūziją, suvalgėm paskutinį jos gabaliuką ir šovėm į Vokietiją. Pavažiavus kiek toliau nuo sienos, susiradom padoriai atrodantį viešbutuką už labai padorią kainą. Tamsiais vingiuotais keliukais pradėjus kilti neaiškiais keliais, o galiausiai išvydus tamsius viešbučio langus ir kažkokį įtartiną jo administratorių, jau buvom pradėję galvot, kad laukia dar vienas nuotykis. Tačiau viskas susiklostė geriau nei manėm. Vietoj prastoko studio-kambario gavom laisvą liuksą už tą pačią kainą! Tiesa, be virtuvėlės, bet mes buvom linkę ją išmainyti į liuksišką komfortą. Dar administratorius išsidavė, kad visi klientai šį kambarį vadina “Princess room”. Bet mes neturim nieko prieš karališką naktį. Ir ką, išsimiegojom, vokiškai papusryčiavom ir nieko nesigailėjom. 🙂
Vokietijos keliai jau buvo pradėję ir vėl per nervus groti, bet laimei kankino neilgai ir be didesnių problemų pasiekėm Lenkiją. Jau buvom pamiršę, koks džiaugsmas yra pirkti taip pigiai. 😀
Užsibrėžėm mažąjį tikslą pasiekti Vroclovą, didįjį – Lodžę, o kas pasitaikys per vidurį, bus neblogai. 🙂
Iki kito punkto!
Be First to Comment