Vakar bevažiuodami nutarėm, kad imsim mažąjį tikslą- stosim Vroclove. Labai jau smalsu pasidarė, kaip atrodo miestas, kurį Brėmeno muzikantai išdrįso pavadinti “Europa”. 🙂
Susišaudėm pusėtiną hostelį už europietiško kempingo kainą. Manėm, kaip pas lenkus, geriaunieko gero nesitikėti.
Tačiau, gal būtent dėl to, kad buvom skeptiškai nusiteikę, likom maloniai nustebinti. Turėjom dvivietį kambarį su privačiu vonios kambariu, virtuvėje radom veikiančią viryklę bei arbatinuką, o kaimynai pasitaikė ramūs. Beje, ir pats hostelis įrengtas sename industriniame pastate. Kone loftas. Mums patinka. 🙂
Dar kartą tamsoje išėjome susipažinti su nauju miestu. Galvojome užtruksime kokią valandėlę (ką tam senam Vroclove tiek žiūrėti) ir grįžę dar spėsim išsimiegoti prieš laukiantį ilgą kelią namo. Na, o gavosi taip, kad pavaikštinėjom, susižavėjom ir užsibuvom.
Šiame mieste radom visko, ką mėgstam- žmonių, architektūros, menų, barų ir muzikos. Tai miestas, kurio gatvėmis šliaužo daugiau tramvajų nei Lisabonoj, o pakampėse slapstosi nykštukai! Jėga.. Pasirodo senis Vroclovas širdyje yra jaunas ir gyvas. Žiauriai faina, kad nusprendėm čia užvažiuoti.
Na, o dabar jau tikrai teks paspausti pedalą. Girdėjom, kad Kaunutis mūsų jau laukia nesulaukia. 🙂
Palinkėkit, kad nedulkėtų paskutinių kilometrų kelias! Iki pasimatymo!
Be First to Comment